„Norime tas tvarkas pakeisdami tą ir pasiekti – užsiauginti kompetencijas Lietuvos institucijose labiau, tai reiškia, resursą išplėsti. Kad įmonės eksportą prekių, kurios yra dvigubos paskirties ar arti dvigubos paskirties, kurias mes įtraukėme į įvairius sąrašus, kad jos prisiimtų didesnę atsakomybę ir vykdytų atitikties patikrą – tai bus nauja atskira veikla, kad mes visi operuotume tame pačiame duomenų lauke“, – Seime po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija žurnalistams antradienį sakė ministras.

Jo teigimu, naujas reguliavimas turėtų pastūmėti įmones įdarbinti atitikties pareigūnus arba tokią paslaugą pirkti rinkoje.

„Mes turime valstybės valdomas įmones, kuriose tai veikia ir jos yra linkusios dalintis (...). Lietuvoje jau turime pradinius etapus (...), pavyzdžiui bankuose atitikties skyriai tikrina, kas yra jų klientai, kas vyksta per transakcijos lygį“, – teigė K. Budrys.

Jo teigimu, į trečiąsias šalis eksportuojančios įmonės galėtų atidžiau žiūrėti, kas perka jų įrangą: „Ar tai kažkas, su kuo mes dirbame jau 10 metų ir daugiau, ar tai naujai atsiradęs klientas, ar mes tikrai norime ten parduoti, ar mes tikri, kur visa įranga keliaus.“

K. Budrys mano, kad pagal naują modelį valstybė ir verslas turės dalintis atsakomybe – verslas turi prisiimti rizikų suvaldymą, o valstybės institucijos – spręsti problemą, jei bus „kažkas praleista“. Anot jo, panašus modelis veikia JAV.

Siūlomas naujas tokio eksporto reguliavimas padės sankcijas Rusijai įgyvendinti efektyviau ir „su mažesne žala ekonomikai“.

„Mes turime į tai judėti. Jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus – arba draudžiame, arba leidžiame“, – tikino ministras.

„Mes turime dar labiau auginti kompetenciją Lietuvoje dėl sankcijų įgyvendinimo ir dirbti daug atsakingiau su detaliais duomenimis, kad mes suprastume, kas Lietuvos teritorijoje vyksta, ką mes patys eksportuojame, kaip tai prisideda prie to, kas yra randama ar nerandama karo lauke“, – aiškino K. Budrys.

Premjeras Gintautas Paluckas BNS teigė, kad naujas įpareigojimas šalies įmonėms bus „normalus savikontrolės mechanizmas“.

„Tai yra normalus savikontrolės mechanizmas, kuris pirmiausia turi būti taikomas, o po to, jei yra pagrįstų abejonių ar įtarimų, kad ta prekė vistik keliauja velniai žino kur arba niekas negali paaiškinti kur, tada įsijungia kitas kontrolės mechanizmas – pati ministerija gali naikinti eksporto leidimo arba licencijos galiojimą ir jokio eksporto nebebus“, – BNS antradienį aiškino G. Paluckas.

Jo teigimu, dauguma šalies įmonių jau turi vidaus kontrolės tvarką, o siekis nepažeisti sankcijų yra verslo atsakomybė.

„Tame nieko nėra ypatingo, nes atsiradus sankcijoms ir dvigubos paskirties prekių sąrašams didžioji ar absoliuti dauguma įmonių turi vidaus kontrolės tvarkas, geriau ar mažiau apibrėžtas, bet jas tikrai turi, nes yra suinteresuotos nepažeisti sankcijų – tai pirmiausia jų atsakomybė“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas kiek anksčiau sakė, jog Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos. Jo teigimu, tai galima daryti pasitelkiant diplomatus ir muitinės tarnautojus, gaunant informacijos iš strateginių partnerių ir Ukrainos.

Anot jo, siūlomas naujas tokio eksporto reguliavimas padės sankcijas Rusijai įgyvendinti efektyviau ir „su mažesne žala ekonomikai“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo toliau drausti dvejopos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis sausumos transportu, tačiau leisti skraidinti lėktuvais laikantis europinių reglamentų, įpareigoti į eksportuotojų sutartis su pirkėjais įtraukti draudimą prekes reeksportuoti į Rusiją ar kitas trečiąsias valstybes.

Nustačius sankcijų pažeidimą prekyba būtų uždrausta tik pažeidėjai, o ne visoms įmonėms.

Verslas taip pat privalėtų muitinei raštiškai patvirtinti, kad pranešė prekių gavėjams apie galimą fizinį eksporto patikrinimą, o ministerija būtų įpareigota iki liepos 1 dienos įvertinti šią informaciją ir nustatyti, ar tam tikras prekes reikėtų licencijuoti.

L. Savicko teigimu, licencijavimo tvarka dar labiau sustiprintų prekių kontrolę, be to, įmonės turės raštiškai įsipareigoti, kad jų prekės nepasieks Rusijos rinkos. Vis dėlto ministras pabrėžia, jog eksporto ribojimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.