Briuselis patvirtino Lietuvos gelbėjimo planą: kaip veiks pagalbos schema?

Pirmoji ES

EK uždegė žalią šviesą Pagalbos verslui fondo steigimui Lietuvoje. Tai pirmoji ES patvirtinta schema pagal išplėstą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri valstybėms suteikia galimybes rekapitalizuoti sunkumų dėl COVID-19 protrūkio patiriančias įmones. Intensyvios derybos dėl šios priemonės patvirtinimo vyko pusantro mėnesio.

"Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Kuriamo Paramos verslui fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos sutrikimas ar nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių", – belaukiant Briuselio pritarimo aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.

Fondo investicinio portfelio planuojamas dydis – 1 mlrd. eurų, iš kurių iš valstybės biudžeto Fondui skirta 100 mln. eurų pradinio įnašo ir planuojama suteikti iki 400 mln. eurų dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie išleidžiami lėšoms į Fondą pritraukti. Likusi dalis – privatūs ir (ar) instituciniai koinvestuotojai.

Kad Fondas pradėtų veiklą kuo greičiau, rengiami ir priimami reikiami teisės aktai, vyksta įmonių steigimo procesas. Pradinės investicijos iš valstybės jau yra suplanuotos, bus siekiama kuo greičiau pritraukti ir privačių investuotojų lėšas. Fondas investuotų tik į tas įmones, kurios patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 ir neturi galimybių pasiskolinti ar gauti finansavimo iš rinkos.

Pasak Finansų ministerijos, vidutinės ir didelės įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies sutrikimai ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams. Neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarydami žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

1 mlrd. eurų – verslui

"Idėja Lietuvoje sukurti tokį fondą gimė dar kovą, gerokai iki EK priimto sprendimo. Derinant schemą, kartu su EK atstovais apsvarstėme aibę tokio fondo veiklos modelių ir mokėmės drauge. Svarbiausia, kad pasiektas susitarimas suteikia finansavimosi galimybes Lietuvos verslui, kuris šiuo metu palankiomis sąlygomis jo negauna rinkose. Džiugu ir dėl to, kad mūsų nueitas kelias pramynė takus kitoms ES narėms greičiau įgyvendinti analogiškus procesus mokantis iš mūsų patirties", – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

"Šis Lietuvos fondas siekia atlaisvinti iki 1 mlrd. eurų likvidumo ir kapitalo paramą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms šalies įmonėms, palengvindamas jų galimybes gauti finansavimą šiuo sudėtingu periodu, – taip komentavo už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager. – Tai pirmoji mūsų patvirtinta schema, kuria įmonėms bus suteikta kapitalo parama pagal laikinąją valstybės paramos sistemą. Schema užtikrina, kad valstybei būtų pakankamai atlyginama už mokesčių mokėtojų prisiimtą riziką, jog valstybė būtų skatinama kuo greičiau atsisakyti paramos ir kad parama būtų teikiama su tam tikromis sąlygomis, įskaitant draudimą mokėti dividendus, priemokas ir kitas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones."

Siekiama, kad Pagalbos verslui fondas veiklą pradėtų dar birželio mėnesį. Finansinę paramą iš fondo galės gauti vidutinės ir didelės įmonės, kurios patyrė sunkumų dėl pandemijos padarinių ir kurių veiklos nutraukimas gali turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių. Fondas finansavimą teiks remdamasis EK patvirtintos Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos principais.

Pagalba įmonėms bus teikiama paskolų, skolos vertybinių popierių, investicijų į nuosavybę ar mišriųjų kapitalo priemonių forma. Toks pagalbos mechanizmas, tikimasi, skatins pagalbos siekiančias įmones leisti skolos vertybinius popierius ir taip prisidės prie kapitalo rinkos ilgalaikės plėtros Lietuvoje.

Idėja Lietuvoje sukurti tokį fondą gimė dar kovą, gerokai iki EK priimto sprendimo.

Kuriant ir steigiant fondą, dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijos, jų įkurtos bendrovės investuos į fondą ir jį valdys. Beje, ir Lietuvos bankas aktyviai įsitrauks į fondo valdymą, siekiant garantuoti tvarią veiklą ilguoju laikotarpiu ir užtikrinti nepriklausomus jo valdymo bei investicinius sprendimus.

Pasak Lietuvos banko, jo ekspertų komanda atliko esminį vaidmenį ir sėkmingai derantis su EK dėl valstybės pagalbos teikimo schemos.

Gavus EK leidimą prasidės kandidatų atranka į fondą valdančios įmonės valdybą, kuri kartu atliks ir investicinio komiteto funkcijas. Fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija. Nepriklausomi valdybos nariai bus atsakingi už fondo investicinio portfelio sudarymą ir valdymą, investicinių ir kitų rizikų vertinimą. Taip pat bus atrenkami nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai ir fondą valdančios įmonės vadovas. Kandidatus atrinks nepriklausomi konsultantai.

Pokrizinės rekomendacijos

Praėjusią savaitę EK paskelbė rekomendacijas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Kadangi šių metų kontekstas ypatingas – COVID-19 pandemija, rekomendacijose daugiausiai dėmesio skirta kovai su pandemija ir atsigavimui po jos.

EK rekomenduoja imtis visų reikalingų veiksmų kovai su pandemija, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto išlygą, leidžiančią padidinti valstybės skolinimąsi ir išlaidas. Nepaisant to, pažymima, kad, ekonominei krizei atslūgus, reikės rūpintis skolos tvarumo užtikrinimu, kartu nepamirštant ir investicijų.

Rekomendacijose siūloma mažinti neigiamą krizės poveikį užimtumui, didinant aktyvios darbo rinkos politikos finansavimą, taip pat užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir plėtrą bei gerinti mokesčių ir išmokų sistemą, siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo.

Taip pat rekomenduojama remti verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio bei orientuoto į eksportą, likvidumą. Paankstinti brandžias viešąsias investicijas ir skatinti privačias. Teikti prioritetą investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformacijas. Skatinti technologines inovacijas smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.

Finansų ministerijos parengtame ir praėjusią savaitę paskelbtame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane (ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano projektą) išskirti penki prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos.