Vos po trejų metų vėl aplankytas Kijevas nustebino žaibiškomis permainomis. Miestas tiesiog plyšta nuo prabangių automobilių, reklama ir komercija kėsinasi į jo savitumą, o čia pasisvečiuoti  nesibodi ir tokios pasaulinio lygio žvaigždės kaip Christina Aguilera.

Vienintelis dalykas, kurio iš Vakarų dar nespėjo perimti kijeviečiai – tai pasipūtimas. "Mes turime viską, ką ir visi europiečiai. Tik pinigų neturime", – su šypsena sakė kijevietis Maksimas. Bet tik pajuokavo. Iš tiesų žmonės tiesiog nespėja gyventi pagal tuos raidos tempus, kuriuos diktuoja šiandienis Kijevas.

Komercija skverbiasi visur

Pagrindinėje Kijevo gatvėje – Kreščiatike – ankšta ir dieną, ir naktį. Darbuose paskendusius žmones nusileidus tamsai pakeičia jaunimo būriai ir negausios grupelės turistų.

Prabangios parduotuvės, restoranai ir klubai smarkiai pakeitė Ukrainos sostinės veidą. "Revoliucijos reliktas!" – į galvą šovė mintis, Nepriklausomybės aikštėje pamačius mėlyną palapinę. Tačiau priėjus teko nusivilti – ant jos puikuojasi mineralinio vandens prekės ženklas. Komercija prasiskverbė net į miesto šventoves.

Garsiojo Kijevo Pečioros Lavros vienuolyno komplekse pastatyti gėrimų automatai su užrašais "Coca-Cola" tiesiog rėžia akį. Tarp gausybės vakarietiškų pavadinimų galima pamatyti ir lietuviškų. Pačiame Oranžinės revoliucijos lopšyje, prie pat Kijevo Nepriklausomybės aikštės, įsikūrė lietuviška picerija.

Kainos šuoliuoja

"Nesidrovėkite, nuleiskite vandenį. Vandens YRA!" – šis šmaikštus užrašas viešajame tualete tarsi iliustruoja Kijevo pažangą. Augantį gyvenimo lygį priversti vytis visi.

"Už mažiau nei tūkstantį dolerių darbininko jau nelabai ir pasamdysi", – sakė Karlo Markso saldainių fabriko gamybos vadovas Jurijus Stachovas. Mat Kijevas sparčiai vejasi Vakarus ir kainomis. Miesto pakraštyje esančio nedidelio buto nuoma kainuoja mažiausiai 600 dolerių (1600 litų). Litras populiariausio benzino kainuoja beveik 6 grivinas (apie 3 litus), alaus bokalas naktiniame klube arba puodelis kavos prabangiame prekybos ir pramogų centre – 14 grivinų (7 litus), o pigiausias pasaulyje Kijevo metro bilietas, kainavęs 50 kapeikų (0,25 lito), artimiausiu metu pabrangs keturis kartus.

Miestas pradeda plyšti

Aukštos kainos nebaido ukrainiečių, jie vis tiek plūsta į sostinę. Miesto vadovai net nebesuskaičiuoja, kiek žmonių šiuo metu gyvena Kijeve. Skirtingais vertinimais – nuo trijų iki penkių milijonų.

"Niekas negalėjo nuspėti, kad mieste tiek padaugės automobilių, – apie neprognozuojamą Kijevo plėtrą pasakojo vyriausiasis sostinės architektas Vasilis Prisiažniukas. – Mes planavome, kad 2020 m. bus maždaug 800 tūkst. transporto priemonių, bet jau šiandien jų yra daugiau kaip milijonas."

Automobilių gausa Kijevo gatvėse matoma plika akimi. Gatvių pakraščiuose jie stovi dviem eilėmis: prie šaligatvio ir ant jo, o kai kur – beveik viduryje gatvės. Piko valandų, pasak vieno taksisto, Kijeve nėra – čia mašinų spūstys driekiasi visą dieną.
Akys žvalgėsi prieš trejus metus matytos širdžiai mielos retenybės – senos volgos su "šaškėmis" ant durų. Bet bergždžiai. Senų sovietinių automobilių šiandien Kijeve tenka ieškoti su žiburiu. Miestą užtvindė vakarietiškos mašinos. Tiesa, dauguma jų surenkama Zaporožės automobilių gamykloje.

Naujutėlaičiai prabangūs "Mercedes-Benz" automobiliai stovi ir Ukrainos sostinės dvasinio simbolio – Kijevo Pečioros Lavros vienuolyno – kieme. "Štai taip važinėja mūsų dvasininkija", – šyptelėjo miesto istorijos žiniomis lietuvius žurnalistus stebinęs kijevietis Maksimas.

Ukrainą išgelbės futbolas?

Valdininkai laužo galvas, kaip rekonstruoti "chruščiovkes", pastatyti aplinkkelį, dar tris tiltus per Dneprą ir stovėjimo aikštelių, kuriose tilptų 300 tūkst. automobilių. Rekonstruoti centrinį stadioną, pastatyti 55 naujus viešbučius ir praplėsti Borispolio oro uostą – naujų iššūkių pateikė 2012 m. Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas.

Organizuojamam grandioziniam sporto renginiui vadovaujantis Jevhenas Červonenka neslėpė, kad investiciniams projektams trukdo netobuli įstatymai ir sustabarėjusi biurokratinė sistema. "Su stambiomis juridinėmis ir finansinėmis struktūromis parengėme revoliucinius įstatymus, kurie supaprastintų investicinę veiklą. Tačiau biurokratai taip smarkiai priešinasi, kad šie dokumentai iki šiol nepasiekė parlamento, – aiškino J.Červonenka. – Dabar investuotojai žino, kad kokiam nors projektui patvirtinti reikia dvejų metų, 500 parašų, geležinių nervų ir lagamino su pinigais."

Tačiau pareigūnas tiki, kad futbolo čempionatas Ukrainai yra lūžio momentas: "Kai ateina pinigai, jie pradeda diktuoti savo įstatymus, procesą daro skaidresnį. Kol politikai tik šneka apie Europą, mes atvedame Europą į Ukrainą."

Su Europa į Ukrainą žengia ir Lietuva. Baltijos šalies bendrovės stato daugiabučius, viešbučius, o neseniai Kijevo vadovams pasiūlė patrauklų prekybos ir pramogų centro projektą.

"Štai jūs įstojote į ES – ir kaip, ar esate patenkinti?" – netikėtu klausimu užklupo J.Červonenka. Lietuvių žurnalistai pradėjo krapštyti galvas, bet politikas pastebėjo sutrikimą ir paskubėjo diplomatiškai ištaisyti padėtį: "Na, jeigu nenorite jungtis į Nepriklausomų valstybių sandraugą, vadinasi, nėra taip blogai."

Ukraina ir pasaulio finansų krizė

Natalija Boicun, Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotoja

Atslinkus finansų krizei Ukrainos vertybinių popierių biržos indeksas smuko 45 proc. Tai labai apmaudu, nes mūsų fondų rinka tik gimsta, į ją ryžtasi įžengti tik aktyviausi ir drąsiausi rinkos dalyviai, kurie yra imlūs naujovėms. Tokios bendrovės labai nukentėjo, bet ekonomikos tai smarkiai nepaveikė.

Ukrainos bankų sistema visiškai atitinka Bazelio kriterijus (Bazelio bankų priežiūros komitetą,  vienintelę pasaulio bankų priežiūros institucijas vienijančią organizaciją, 1975 m. įsteigė Didžiojo dešimtuko šalių priežiūros tarnybos – red. past.), todėl yra gana stabili, kad išgyventų krizę. Šalyje veikia daugiau kaip šimtas bankų. Dar anksčiau pasigirdo signalų, kad "Prominvestbank" gali susidurti su problemomis. Net dvi stambios tarptautinės agentūros sumažino banko "Nadra" skolinimosi reitingus. Tačiau liūdnoms prognozėms kol kas nėra pagrindo.

Mus labiau nerimą kelia tai, kad pasaulio ekonomiką gali ištikti recesija. Tokiu atveju sumažės tarptautinė prekyba, smuks pramonės gamyba, o tai padidins nedarbą.
Kai kurie žymūs ekonomistai teigia, kad dėl finansų krizės labiausiai nukentės išsivysčiusios valstybės, o besivystančios – mažiau. Bet ir tai neleidžia džiaugtis, nes pagrindinis mūsų prekybos partneris yra ES. Jeigu ji bus priversta mažinti tarptautinės prekybos apimtį, Ukraina tai pajus.