- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į juvelyrinių dirbinių parduotuvę einu su juodais storais akiniais, kad nieko nematyčiau, teigia brangakmenių specialistų konferencijos organizatorius Arūnas Kleišmantas. Jo teigimu, pasaulį jau seniai užvaldė perdirbti deimantai, o tikrųjų deimantų daug daugiau turi vyrai nei moterys.
„Yra metodų, kaip perkristalizuoti iškastą rusvą, pilką, juodą, visai nepatrauklų akmenėlį. Neperdirbtas jis tinkamas tik grąžtų ar stiklų rėžtukų gamybai. Tokių deimantų yra pilna. Galite pasižiūrėti į savo įrankius ir pastebėsite – vyrai deimantų turi daugiau nei moterys. Jos net nežino, kad vyrai jų turi daugiau. Tokį deimantą pradėjo perkristalizuoti, jį padaro bespalvį, su lazeriais išpjausto intarpus. Jį padaro gražų, bet jo vertė lieka ta pati, kaip rasto akmenėlio“, – LRT RADIJUI sako brangakmenių ekspertas dr. A. Kleišmantas.
Rugpjūčio 26–30 d. Lietuvoje vyksta 34-oji tarptautinė gemologijos konferencija. Anot jos organizatoriaus, viena iš priežasčių, kodėl gemologijos mokslininkai susidomėjo mūsų šalimi, – Lietuvoje randamas gintaras.
– Lietuvoje tokio masto konferencija rengiama pirmą kartą. Kodėl pasirinkta būtent Lietuva ir koks konferencijos tikslas?
– Ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, šiame regione, tokio masto konferencija rengiama pirmą kartą istorijoje. Tokia tarptautinė gemologijos konferencija, kuri dabar yra 34-oji, kitą kartą Lietuvoje galės vykti po maždaug 70 metų.
– Kas yra gemologija ir kodėl ji svarbi?
– Gemologija yra mokslas apie brangiuosius mineralus. Tai – geologijos atšaka, bet ji susijusi su fizika, chemija, kristalų fizika, kristalų chemija. Žinoma, šis mokslas apima ir istoriją, menotyrą, ekonomiką. Pirmiausia tai yra mokslas, kuris pritaikytas vartotojiškai [juvelyrikos – LRT.lt] pramonei, siekiančiai naujų brangiųjų mineralų, jų savybių, šlifavimo formų naujovių atskleidimo. Iš mokslinės pusės svarbiausia, ar tai yra natūralus, ar dirbtinis mineralas. Siekiama atskleisti visus falsifikatus, klastotes. Tai – pagrindinė mokslininkų užduotis.
– Ką sako Jūsų patirtis – ar yra daug brangakmenių klastočių?
– Į juvelyrinių dirbinių parduotuvę einu su labai storais juodais akiniais, kad nieko nematyčiau.
– Klastojimo mastas – didžiulis?
– Tarp ten parduodamų papuošalų galima rasti gal kelis procentus tikrų brangakmenių.
– Visa kita – klastotės?
– Nevadinkime to klastotėmis. Yra įvairių metodų, kuriuos naudojant perkristalizuojami, paveikiami brangakmeniai, pakeičiamos jų spalvos, savybės. Jos padaromos kitokios, nei buvo gamtinės. Jeigu akmens unikalios gamtinės savybės yra tokios, kad jis yra skaidrus, gražios spalvos, tai, be abejo, jis tampa brangakmeniu. Jis žavi ir žavės visais laikais.
Žinoma, toks akmuo yra brangus ir turi savo vertę. Tačiau, paėmus pilkšvą pliažo akmenėlį, galima pritaikyti įvairius metodus – pakaitinti, paveikti spinduliuotėmis, aukštu slėgiu ir t. t. Taip akmuo perkristalizuojamas, užliejamas stiklais, vašku, lazeriu išpjaustomi intarpai, jie vėl užliejami stiklu. Metodų yra daugybė ir viskas būna labai gražu.
– Kai viską taip pasakojate, atrodo, kad galėtumėte drąsiai pagaminti deimantą.
– Manęs asmeniškai deimantai nebežavi. Liūdna, bet jau visą pasaulį užkariavo paveikti, dirbtiniai deimantai. Konferencijoje Vilniuje dalyvauja daugiau kaip 60 mokslininkų, delegaciją sudaro apie 90 mokslininkų iš 30 valstybių, bet bus tik keli pranešimai apie deimantus. Karštligė jau praėjo. Deimantų buvo intensyviai ieškoma prieš 30–40 metų.
Yra metodų, kaip perkristalizuoti iškastą rusvą, pilką, juodą, visai nepatrauklų akmenėlį. Neperdirbtas jis tinkamas tik grąžtų ar stiklų rėžtukų gamybai. Tokių deimantų yra pilna. Galite pasižiūrėti į savo įrankius ir pastebėsite – vyrai deimantų turi daugiau nei moterys. Jos net nežino, kad vyrai jų turi daugiau. Tokį deimantą pradėjo perkristalizuoti, jį padaro bespalvį, su lazeriais išpjausto intarpus. Jį padaro gražų, bet jo vertė lieka ta pati, kaip rasto akmenėlio.
– Gemologams Lietuva, ko gero, įdomi būtent dėl gintaro. Ar yra dar kokių nors kitų?
– Susirinkę konferencijos delegatai, taryba visada svarsto, kur bus kita konferencija. Jeigu tarp jų yra delegatas, kuris gali reprezentuoti šalį, jis turi informuoti apie ypatingas naujienas, naujus brangakmenių tyrimo rezultatus arba supažindinti su tuo, ką įdomaus šalis galėtų parodyti.
Šie žmonės atvyksta iš labai toli: Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Japonijos, Grenlandijos, Arabų Emyratų, Pietų Afrikos – iš viso pasaulio. Jau nekalbu apie Europą – mūsų namai ir žmonės čia pat. Visi jie nori kažką pamatyti. Reikia, kad turėtume, ką parodyti.
Gintaras žavi savo nuostabia spalva, galimybėmis rasti inkliuzus. Gintarai atspindi 45–50 mln. metų istoriją. Jų gausu šiame krašte – Mažojoje Lietuvoje. Gintaras keliauja po visą pasaulį, bet jie gauna tik dalelytes, o čia galima pamatyti jų pilnus maišus.
– Taip, jų galima pamatyti tikrai labai daug, tačiau, nuvykus į tą pačią Neringą, dažnai matome, kad ant prekystalio tarp gintarų (matosi ir plika akimi) padėti spalvoti plastmasės gabaliukai. Ar tai reiškia, kad žmonės juos perka, manydami, jog tai – gintaras? Negi pirkėjai neturi bendro supratimo, kas tikra, o kas – ne?
– Kaip žmonės perka gintarą, taip perka ir bet kokį kitą neva brangakmenį iš parduotuvės. Dažnai būna gražiai parašytas jo pavadinimas. Gausu falsifikatų, bet visi tiki, kad brangakmeniai tikri, ir džiaugiasi, jog randa didelę nuolaidą. Su gintaru yra lygiai taip pat – jeigu yra pinigai, verslas, įdomu, patrauklu, kodėl nepadaryti, kad tas neva gintaras būtų be galo pigus, bet jį vis tiek būtų galima parduoti už tiek, kiek nori?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...