- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Vyriausybės pristatytas ateinančių metų biudžeto projektas yra per daug optimistiškas ir panašesnis į priešrinkiminį biudžeto projektą, o ne atsakingą fiskalinį planavimą.
„Viešieji finansai yra planuojami tikrai per daug optimistiškai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ekonominė aplinka leidžia tikėtis daug kuklesnės ekonominės plėtros. Ir pažadai, liečiantys darbo užmokesčio kėlimą, socialinių išmokų didinimą, pensijų didinimą gali privesti prie fiskalinės drausmės nesilaikymo ir deficitinio biudžeto. Tai tikrai nėra tvaru“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasako jos, biudžete norima įvesti keletą naujų mokesčių, kurie iki galo nesuderinti su Europos Centriniu Banku.
Mūsų viešąjį sektorių galima vadinti „kiauru rėčiu”.
„Pristatytu biudžetu yra bandoma įgyvendinti gerovės valstybės tikslus, bet tai daroma netvariais instrumentais. Tie nauji mokesčiai darko mokesčių sistemą, gadina verslo sąlygas, (…) o mokestinė sistema yra svarbus dalykas vertinant verslo aplinką ir ji neturėtų būti taip lengvai keičiama“, – sakė LLRI ekspertė.
Anot ekonomistės, biudžete nesistengiama siekti ir išlaidų efektyvumo tikslų.
„Mūsų viešąjį sektorių galima vadinti „kiauru rėčiu”, kur nemažai mūsų sumokėtų mokesčių yra iššvaistoma, naudojama neefektyviai. Ir kiekvienoje srityje, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuje, viešuosiuose pirkimuose, tikrai galima būtų iš vidinių resursų sutaupyti ir atitinkamai panaudoti keliamoms socialinėms gerovės valstybės reikmėms. Šis biudžetas to nedaro“, – Eltai sakė ji.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, vertinant šios Vyriausybės prieš kelerius metus išdėstytus tikslus, galima sakyti, kad nuo tų tikslų labai nutolta. Kaip pavyzdį ji pateikė viešojo sektoriaus reformą, kuri galiausiai neįvyko ir situacija efektyvumo prasme nepakito.
Indrė Genytė-Pikčienė / G. Bartuškos/ELTOS nuotr.
„Visuomet yra paprasčiau mokestinius tarifus pakelti, o ne padaryti efektyvesnę pačią sistemą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra labai gerai“, – pridūrė ji.
LLRI ekspertės manymu, lėšų biudžetui galima surinkti ne vien įvedant naujus mokesčius.
„Pats prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo keletą šaltinių, iš kur būtų galima paimti lėšų. Pirmiausia minėti viešieji pirkimai. Juos efektyviau vykdant, dalies atsisakant ir panaikinant neskaidrumą, būtų galima iš viešųjų pirkimų sutaupyti milijardą eurų, kas yra labai daug.
Antra, viešojo sektoriaus reformos, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį dešimtadaliu sumažėjo gyventojų skaičius, o minėtos sistemos prie to pokyčio neprisitaikė. Mes iki šiol išlaikome perteklinį sveikatos apsaugos centrų tinklą, mokyklų skaičių. Tai yra neefektyvu“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, yra ir daugiau būdų sutaupyti, bet dabartinis metas nepopuliariems sprendimams nėra palankus.
„Šiuo metu reikia daryti populiarius sprendimus, nes kitais metais vyks rinkimai. Gaila, kad labiau politiniais, o ne strateginiais tikslais vadovaujasi ši Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą“, – nuogąstavo I. Genytė-Pikčienė.
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros" – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros" – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.
Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymams nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.
Siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skaičiuojama, kad tai įneštų į valstybės biudžetą bendrai papildomai iki 66,1 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems31
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...