Mažins finansavimą

Pasiteiravus, kokius taupymo planus įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), ministras Lukas Savickas „Kauno dienai“ sakė, kad taupymo ir efektyvesnės veiklos siekiama identifikuojant biurokratinį balastą ir jo atsikratant.

Pasak ministro, vienas iš penkių EIMIN prioritetų – mažinti biurokratinę naštą, taip pat trumpinti aptarnavimo laiką ir įvairias procedūras, atsisakyti neefektyvaus reguliavimo ir skaitmenizavimo plėtra.

„Pasirašiau pavaldžioms įstaigoms ir institucijoms skirtą įsakymą ir nurodžiau įvardyti tris veiklas, sukuriančias daugiausia biurokratinės naštos verslui ir gyventojams, ir iki balandžio 1 d. pateikti planus, kaip ši našta bus sumažinta 30 proc. Įstaigoms, kurios nesiims mažinimo, numatoma mažinti finansavimą. Šiuo pavyzdžiu Vyriausybės Perteklinio reguliavimo mažinimo komisija pasiūlė sekti ir kitiems ministrams“, – informavo ministras.

Svarbi švieslentė

L. Savickas Seimui yra pateikęs iniciatyvą dėl kai kurių įstatymo pataisų.

„Jau pavasario sesijoje ketinama priimti Viešojo administravimo įstatymo pataisas, numatančias švieslentės atsiradimą (įstaigų terminų laikymuisi stebėti) ir vieno pratęsimo / patikslinimo taisyklę. Pagal ją institucijos prašyti papildomų duomenų iš verslo ir gyventojų galėtų tik vieną kartą, kaip ir pratęsti terminą. Šiuo metu yra daug nusiskundimų, kad valstybės institucijos reikalauja pateikti papildomų dokumentų ar informaciją po kelis kartus, kiekvieną kartą nurodydamos naujus trūkstamus dokumentus ar informaciją. Taip vilkinamas prašymo ar skundo nagrinėjimas, be to, verslas patiria nuostolių“, – paaiškino ministras.

Pabrėžiama, kad pakeitimai, siekiant mažinti biurokratinę naštą, inicijuojami atsižvelgiant į verslo keliamas problemas ir EIMIN atliktą apklausą, parodžiusią, kad verslas vis mažiau pasitiki priežiūros institucijomis.

Po skėčiais

Prieš keletą metų, dar būdamas tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėju ekonomikai, L. Savickas buvo užsimojęs peržiūrėti po ministerijų skėčiais įsteigtų viešųjų įstaigų veiklos efektyvumą.

2017 m. Valstybės kontrolė paskelbė, kad valstybės viešosios įstaigos kartais kuriamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar kitų lengvatų. Pasitaiko atvejų, kai už kontrolę atsakingų nėra, valdymas neskaidrus ir neefektyvus.

„Jokia paslaptis, kad ministerijos į viešųjų įstaigų dalininkes įtraukiamos siekiant labai abejotinų tikslų – gauti nemokamas patalpas, turėti oficialų statusą ir pan. Tokia praktika turėtų baigtis ir jau šiuo metu vyksta pasiruošimas dalies įstaigų uždarymui“, – anksčiau komentuodamas situaciją yra sakęs tuometis premjero patarėjas ekonomikai.

Pinigai: viešosios įstaigos, kontroliuojamos centrinės valdžios, naudojasi biudžeto lėšomis. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Nežino, ką turi

„Kauno diena“ kreipėsi Valstybės kontrolę (VK) prašydama informuoti, ar yra pagrindo kalbėti apie ministerijų sistemoje parazituojančias viešąsias įstaigas.

Atsakydama į šį paklausimą VK nurodė 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) atliktą tyrimą dėl „Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymo“.

Šiame tyrime padaryta išvada, kad nekilnojamojo turto valdymas nėra toks efektyvus, koks galėtų būti, jei būtų valdomas atsakingai.

Auditorių tyrimo laikotarpiu SAM buvo pasirašiusi 76 nuomos sutartis, pagal kurias buvo išnuomota 5 347 kv. m patalpų. Visas sutartis inicijavo ne ministerija.

„Audito metu nustatėme, kad ministerija, būdama valstybės turto valdytoja, neturi reikiamos informacijos, kad galėtų sėkmingai valdyti ir disponuoti šiuo turtu ir teisės aktuose valdytojui numatytas nuomos funkcijas atlieka formaliai, pavesdama turto nuomos procedūras realiai vykdyti panaudos gavėjams – sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms […] Ministerija nežino, kiek turto realiai yra nenaudojamo ir kiek jo galėtų būti išnuomojama“, – sakoma VK išvadose.

Nuoma – per pigi

Audito metu buvo analizuota, ar SAM, išnuomodama turtą, vertina rinkos kainas.

Tyrimo išvadose sakoma, kad nuomodama patalpas ar pratęsdama nuomos sutartis SAM rinkos kainų nevertina (pratęsimo atveju – jų neperskaičiuoja), nes nuomojama mažesne kaina, o kai kuriais atvejais ir su gydymo paskirtimi nesusijusiai veiklai (pavyzdžiui, kirpyklai, ar drabužių, avalynės taisymo paslaugoms teikti).

Nustatyti atvejai, kai SAM net neturėjo informacijos apie jai priklausanti nekilnojamąjį turtą.

„Informacijos neturėjimą apie perduoto turto buvimo faktą patvirtina nustatytas atvejis, kai SAM nekilnojamąjį turtą pripažino nereikalingu praėjus trejiems metams, kai turtas buvo likviduotas, – Respublikinė Klaipėdos ligoninė nugriovė keturis statinius 2011 m., o ministras pripažino juos nereikalingais tik 2014 m.“, – atkreipia dėmesį autoriai.

Po įvairių ministerijų skėčiais viešosios įstaigos turi šimtus pastatų, kurių panaudojimas yra minimalus ar net atnešantis nuostolių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas yra užsiminęs, kad valstybei priklauso apie 1 mln. kv. m ploto nekilnojamojo turto (šiame kontekste nebuvo akcentuojamos VšĮ  – red. past.), kurį būtų galima parduoti. Kalbant apytiksliai, jei 1 kv. m būtų parduotas vidutiniškai už 500 eurų, biudžetą būtų galima papildyti 0,5 mlrd. eurų.

Skaičiai nuolat kinta

„Kauno dienai“ pateiktais duomenimis, šiuo metu yra apie 430 viešųjų įstaigų, apie 130 jų yra kontroliuojamos centrinės valdžios, kitos – savivaldybių.

Dėl jungimų, reorganizavimo, likvidavimo viešųjų įstaigų skaičius nuolat kinta. Remiantis 2024 m. finansinių ataskaitų duomenimis, viešosios įstaigos, kontroliuojamos centrinės valdžios, 2024 m. gavo 1 151 699,6 tūkst. eurų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, dar 28 659,4 tūkst. eurų šioms viešosioms įstaigoms buvo perduota turtu.

Įstaigoms, kurios nesiims mažinimo, numatoma mažinti finansavimą.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje viešųjų įstaigų statusą turi ligoninės, universitetai, kolegijos, profesinio rengimo centrai – joms ir buvo skirta didžioji dalis minėtų lėšų ar turto“, – atkreipia dėmesį VK.

Daug turto

VK „Kauno dienai“ atsiuntė dar 2021 m. atlikto audito „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų valdysena“ medžiagą.

Ataskaitoje esančiuose apibendrinimuose atkreipiamas dėmesys, kad viešosioms įstaigoms netaikomi aiškūs valdysenos standartai – trūksta kolegialių organų (valdybų), tikslų nustatymo ir skaidrumo reikalavimų.

Nėra bendros strategijos, kaip valdyti viešąsias įstaigas ir įvertinti jų veiklos kokybę.

Išvadose pabrėžiama, kad nėra reikalavimų nustatyti finansinius lūkesčius viešosioms įstaigoms, todėl jų veiklos rezultatai sunkiai vertinami, o kai kurios viešosios įstaigos neatlieka aiškiai apibrėžtų visuomenei naudingų funkcijų. Be to, viešosioms įstaigoms netaikomi reikalavimai viešinti informaciją apie suteiktą paramą, todėl, pasak auditorių, trūksta atskaitomybės visuomenei, nėra centralizuotų duomenų apie tai, kiek ir kokios viešosios įstaigos veikia, kokia jų veiklos nauda valstybei ar savivaldybėms.

Atsakomybė – ir ministerijai

VK nurodė, kad už valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų duomenų rinkimą, analizę ir sisteminimą šalies mastu dabar yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ji taip pat atsakinga už valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų duomenų rinkimą, analizę ir sisteminimą šalies mastu.

VRM atstovai atsakė į „Kauno dienos“ klausimus.

– Ką VRM yra nuveikusi, kokius sprendimus priėmusi didindama viešųjų įstaigų veiklos efektyvumą?

– 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas, kuriuo Viešųjų įstaigų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, taip pat, priimti VRM parengti šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

Siekiant užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybių dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje nebūtų savitikslis, o duotų naudos valstybei ar savivaldybei ir visuomenei, Viešųjų įstaigų įstatyme buvo nustatyti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai. Įsigaliojus naujai Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijai, valstybė ar savivaldybė kaip dalininkė (savininkė) gali dalyvauti tik tokių viešųjų įstaigų veikloje, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, vykdo tiriamąją (strateginių tyrimų, ekspertinę, analitinę) veiklą ir teikia viešojo administravimo subjektams šia tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą viešosios politikos sprendimams priimti.

Jeigu viešoji įstaiga, kurios dalininkė (savininkė) yra valstybė ar savivaldybė, neatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytų valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje pagrindų, valstybė ar savivaldybė turi atsisakyti dalyvavimo tokioje viešojoje įstaigoje (dalininko teises perleisti kitiems asmenims) arba pakeisti viešosios įstaigos teisinę formą. Šie veiksmai turi būti atlikti iki 2025 m. spalio 31 d.

Siekiant efektyvesnio viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, valdymo, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytos pareigos viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms: veikti valstybės ar savivaldybės ir viešosios įstaigos naudai, vertinti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą ir prireikus inicijuoti reikiamus sprendimus, nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius.

Siekiant veiklos efektyvumo, Viešųjų įstaigų įstatymu nustatytos viešųjų įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas (penkerių metų kadencija, ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės). Tikimasi, kad viešųjų įstaigų vadovų kadencijų nustatymas ir jų skaičiaus ribojimas paskatins efektyvią vadovų kaitą, naujų, inovatyvių vadovų pritraukimą, ilgainiui turėsiantį teigiamos įtakos viešųjų įstaigų valdymui, veiklai ir didesniam visuomenės pasitikėjimui šiomis įstaigomis. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai į pareigas priimami konkurso būdu.

Tikslas: EIMIN vadovas L. Savickas pabrėžė, kad ministerija ėmėsi priemonių, kurios padės identifikuoti verslą apsunkinantį biurokratinį balastą. / T. Biliūno / BNS nuotr.

– Kaip nustatoma, kontroliuojama viešosios įstaigos veiklos nauda visuomenei?

– Viešųjų įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos yra įpareigotos vertinti valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą (t. y. viešųjų įstaigų vykdomos veiklos atitiktį nustatytiems valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje pagrindams) ir prireikus inicijuoti atitinkamus sprendimus, taip pat – nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius dėl viešosios įstaigos. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, į lūkesčių rašte nurodytus valstybės ar savivaldybės tikslus dėl viešosios įstaigos turi būti atsižvelgiama rengiant ilgalaikę viešosios įstaigos veiklos strategiją. Viešosios įstaigos vadovas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per metus teikti informaciją viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie atitiktį nustatytiems valstybės ar savivaldybės tikslams ir lūkesčiams dėl viešosios įstaigos, taip pat rezultatus (rodiklius), pasiektus įgyvendinant šiuos tikslus ir lūkesčius.

Viešųjų įstaigų įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėseną. Su valdysenos stebėsena susijusios funkcijos yra pavestos Viešojo valdymo agentūrai.

– Ar turite duomenų, kokios naudos duoda valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų veikla visuomenei?

– Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytus valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus atitinkanti viešųjų įstaigų veikla yra naudinga visuomenei. Atkreipiame dėmesį, kad didumos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vykdoma veikla šiuos pagrindus atitinka. Didžiąją dalį viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, sudaro viešąsias paslaugas teikiančios viešosios įstaigos: universitetai, kolegijos, profesinio mokymo įstaigos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turizmo informacijos centrai ir pan.

Nedidelė dalis viešųjų įstaigų turi viešojo administravimo įgaliojimus (pvz., Centrinė projektų valdymo agentūra, Nacionalinė sporto agentūra, „Ekoagros“, Inovacijų agentūra), vykdo tiriamąją veiklą, kuria grindžiami viešosios politikos sprendimai (Vyriausybės strateginės analizės centras, Rytų Europos studijų centras) ar kitą, valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus atitinkančią veiklą.

– Ar yra nustatyta parazituojančių viešųjų įstaigų atvejų?

– Tokių duomenų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios neatitinka valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindų, pasibaigus prisitaikymo prie pasikeitusio teisinio reguliavimo laikotarpiui (t. y. iki 2025 m. spalio 31 d.) turės būti pertvarkytos į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba valstybė ar savivaldybė turės atsisakyti dalyvavimo tokiose viešosiose įstaigose. Taip bus išvengta savitikslio valstybės ar savivaldybės dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje.

– Kokią turite informaciją apie nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi viešosios įstaigos? Kiek dabar ministerijoms ir departamentams priklauso viešųjų įstaigų? Koks finansavimas joms skiriamas?

– Informacijos apie viešųjų įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą ir gaunamą finansavimą neturime, nes šie klausimai nepriskirtini VRM kompetencijai.

2024 m. pradžios Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2023 m. Lietuvoje veikė 486 viešosios įstaigos, kuriose dalyvavo valstybė ar savivaldybė (139 – valstybės, 11 – regioninio lygmens, 336 – savivaldybių).

– Kokie artimiausi planai siekiant efektyvinti ir skaidrinti viešųjų įstaigų veiklą?

– VRM parengė ir pateikė derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ pakeitimo“ projektą. Šiuo nutarimo projektu siekiama skaidresnio, sklandesnio ir efektyvesnio valstybės ar savivaldybės turtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose.