BFK nepaiso Vyriausybės raginimų: kriptoįmonės savo klientus turėtų identifikuoti nuo pirmo euro

Nors dar pirmadienį Seimas plenariniame posėdyje apsisprendė pritarti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pozicijai, kad Finansų ministerijos inicijuotame projekte, kuriuo griežtinamas kriptoįmonių veiklos reglamentavimas, būtų numatytas reikalavimas klientus identifikuoti nuo pirmo euro, diskusijos dėl šios nuostatos nesiliovė. Komitetui trečiadienį dar kartą teko svarstyti siūlymą numatyti 700 eurų kriptoįmonių klientų identifikavimo ribą.

Nors pirminėmis Finansų ministerijos parengtomis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, patobulinimą dėl anoniminių kriptoturto pervedimų praėjusią savaitę inicijavęs BFK pritarė Lietuvos banko pozicijai, kad ministerijos siūloma nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Tačiau Seimui svarstymo metu balsavus už tai, kad būtų taikoma nulio eurų riba, premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, konservatorius Matas Maldeikis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas registravo pasiūlymą, kuriuo raginama palikti 700 eurų ribą.

Iniciatyvos autoriai pažymėjo, kad nulio eurų ribą planuojama numatyti Europos Taryboje rengiamame „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamente, kuris turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m.

„Kadangi kriptovaliutų paslaugų teikėjų veikla neapsiriboja vienos valstybės ribomis, o yra tarpvalstybinė, tikslinga, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reikalavimai įsigaliotų vienu metu, taip nemažinant Lietuvos valstybės konkurencingumo“, – rašoma dokumente.

Taip pat pasiūlymo autoriai išsakė abejones dėl kriptoįmonių priežiūrą vykdančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pasirengimo apdoroti dėl reguliavimo sugriežtinimo išaugsiančius informacijos ir pranešimų srautus.

„Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų duomenimis, įprastai per metus bendrovės sulaukia vos kelių paklausimų iš FNTT pateikti duomenis, nors atliekama tūkstančiai operacijų. Nėra aiškių argumentų, kodėl priežiūrai yra reikalinga tokia didelė gausa duomenų, kurie galimai nebus tikrinami išsamiai ar jais pasinaudojama pradėtų tyrimų tikslais (nors rinkos subjektams būtų sukuriama reikšminga administracinė našta prisitaikant prie naujų reikalavimų)“, – pabrėžiama dokumente.

Vienas iš pasiūlymo iniciatorių V. Mitalas įsitikinęs, kad kitos Finansų ministerijos siūlomų pataisų nuostatos jau yra pakankamos, jog iki sulaukiant MICA reguliavimo kriptoįmonių veikla Lietuvoje būtų sureguliuota tinkamai. Tuo metu Lietuvos banko siūlymas, jo vertinimu, pernelyg sugriežtintų situaciją šalyje, o tai pablogintų investicinį klimatą.

„Su šio įstatymo bazine versija yra pakankamai sugriežtinamos sąlygos, kaip Lietuvoje reguliuojama šių įmonių veikla. Man atrodo, kad tos sąlygos yra pakankamos tam, kad mes protingai sulauktume 2025 metų, kai visoje Europoje įsigalios bendras reguliavimas ir nuo to rinkos žaidėjams taisyklės taps dar aiškesnės ir nuoseklesnės“, – trečiadienį komiteto posėdyje kalbėjo V. Mitalas.

Tuo metu ministerijos siūlomą 700 eurų ribą raginęs palikti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys M. Maldeikis atkreipė dėmesį, kad pirminis projektas buvo parengtas po diskusijų ir kompromiso paieškų su visomis suinteresuotomis šalimis.

„Finansų ministerija turėjo ilgus debatus, ir tai, kas atėjo į Seimą, buvo sutarimas su visomis pusėmis“, – akcentavo jis.

Todėl, konservatoriaus vertinimu, nuoseklus ministerijoje pasiekto susitarimo laikymasis yra ir „valstybės prestižo“ klausimas.

„Manau, toms verslo institucijoms, kurios turi reikalų su valstybe, tai gali sukelti tam tikrą įsivaizdavimą, kad koks skirtumas, kam pusę metų sėdėti derybose, jeigu tu gali ateiti ir Biudžeto ir finansų ar kitame komitete viską „užmušti“, – svarstė M. Maldeikis.

Tačiau 0 eurų ribos nustatymą palaikęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė negalįs rasti atsakymo, kodėl Nyderlanduose šiuo metu veikia 54 kriptokeityklos, Austrijoje 38, Prancūzijoje taip pat 38, Italijoje 32, o Lietuvoje – net 407.

„Kodėl Lietuva tapo tokia patraukti tokiam valiutų keityklų skaičiaus išaugimui? Manau, kad dar yra tam tikrų dalykų, kurių mes tikriausiai dar nežinome ir iki galo nesame išanalizavę“, – sakė jis.

„Geriau tam tikroms nežinomoms blogybėms užbėgti į priekį, negu po to teisintis ir aiškintis, kodėl laiku nebuvo sureaguota“, – tikino A. Butkevičius.

Komiteto vadovas Mykolas Majauskas taip pat ragino laikytis jau anksčiau priimtos pozicijos, kad visi kriptoįmonių klientai turėtų būti identifikuoti nuo pirmojo euro.

„Komitetas jau buvo priėmęs sprendimą šiuo klausimu ir griežtai pasisakė, kad neturėtų likti jokių išimčių, nepalikti jokių anoniminių kriptovaliutų keitimo sandorių Lietuvos teritorijoje“, – pabrėžė M. Majauskas.

Galiausiai 3 BFK nariams balsavus už pasiūlymą į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas įtraukti nuostatą dėl 700 eurų ribos, 8 komiteto nariams balsavus prieš, priimtas sprendimas šiai iniciatyvai nepritarti.

Dėl šio pasiūlymo galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, plenarinio posėdžio metu kriptoįmonių veiklą griežtinančioms pataisoms pasiekus priėmimo stadiją.

ELTA primena, kad įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.


Šiame straipsnyje: kriptokriptoįmonėsBFK

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių