Lietuvos piliečiai, užsiregistravę mūsų šalies darbo biržoje, gali ieškotis darbo užsienyje neprarasdami skirtos nedarbo išmokos.

Lietuvos žemės ūkio universiteto absolventas Evaldas Naujokas, gavęs aukštosios mokyklos diplomą, išvyko padirbėti į Norvegiją. Mechanizacijos fakultetą baigęs jaunuolis jau turėjo šeimą, tad norėjo kuo greičiau prasigyventi. Padirbėjęs pas vieną Norvegijos ūkininką jaunas vyras po kelių mėnesių grįžo į Lietuvą ir baigė darbo biržos organizuotus suvirintojų kursus. Vėliau įsidarbino vienoje statybos firmoje.

„Išdirbau trejus metus, darbas sekėsi, tačiau atlyginimas nebuvo toks, kokio norėjau. Dar kelis kartus buvau išvykęs į Norvegiją, bet ten visą laiką dirbau nelegaliai. Norvegai draugiškai mus priimdavo, bet negalėjo suteikti jokių socialinių garantijų. Supratau, kad privalau ieškotis legalaus, gerai mokamo darbo“, – pasakojo E.Naujokas.
Su dviem draugais lietuviais norvegui ūkininkui statęs fermą vyras įsitikino, kad nelegalus darbas išties nesaldus. Kai trims mėnesiams sudarytos darbo sutarties galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, statybose Evaldas susižeidė. Ūkininkas pasakė negalįs jo vežti pas gydytoją, nes bijojo sulaukti nemalonumų.

Išmokos – tris mėnesius

Grįžęs į Lietuvą vyras užsiregistravo darbo biržoje, jam buvo mokama bedarbio išmoka. E.Naujokas sužinojo, kad ją galėjo gauti ir Norvegijoje – tereikėjo nuvykus į šią šalį persiregistruoti jos įdarbinimo tarnyboje. „Tai turėjau padaryti per septynias dienas, tarnybai pristatyti pažymą, kad esu bedarbis ir turiu socialinį draudimą“, – pasakojo Moldės miesto įdarbinimo taryboje prisiregistravęs lietuvis.
Šioje įstaigoje jis privalėjo lankytis kas dvi savaites. Po dviejų mėnesių Evaldas sulaukė siūlymo įsidarbinti vienoje žinomoje laivų statybos gamykloje.
Tomrės mieste įsikūrusioje įmonėje jis dirba nuo praėjusių metų gegužės, su kitais darbuotojais stato naftos gavybos įmonėms skirtus laivus. Kol laukė darbo pasiūlymo, bedarbio išmoką lietuviui mokėjo Norvegijos įdarbinimo tarnyba, kuriai pinigus persiųsdavo Lietuvos darbo birža.
Užsienio įdarbinimo tarnyboje Evaldas turėjo teisę būti užsiregistravęs ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jei per tą laiką jam nebūtų pavykę gauti darbo, grįžęs į Lietuvą kitus 3 mėnesius jis naudotųsi Norvegijos darbo biržos paslaugomis.

Būtina pažyma

Vilniaus darbo biržos Darbo su darbdaviais skyriaus įdarbinimo užsienyje ir užsieniečių įdarbinimo konsultantė Rita Pivorienė patvirtino, kad bedarbio išmoką Lietuvoje gaunantis asmuo gali išvykti darbo ieškotis į kitas ES valstybes ir jam vis tiek bus mokama to paties dydžio pašalpa. Tačiau teisė į nedarbo draudimo išmoką galioja tik tris mėnesius nuo tos dienos, kai bedarbis išvyksta iš Lietuvos.
„Jeigu per tris mėnesius asmeniui nepavyksta rasti darbo, jis turi grįžti į Lietuvą. Teisės aktai numato, kad nedarbo išmoka negali būti mokama ilgiau kaip tris mėnesius darbo užsienyje ieškančiam Lietuvos piliečiui“, – aiškino pašnekovė.
Prieš išvykstant iš šalies, kuri moka nedarbo išmoką, reikia kreiptis į jos įdarbinimo tarnybą, kad išduotų specialią pažymą. Išvykus per septynias dienas būtina užsiregistruoti panašioje tarnyboje toje valstybėje, kur ieškoma darbo. Pagrindinis reikalavimas – per pastaruosius trejus metus būti legaliai dirbus 18 mėnesių.
Praėjusiais metais Vilniaus darbo birža pažymas išdavė 22 į užsienį darbo ieškoti vykusiems bedarbiams. 2007-aisiais Lietuvoje darbo ieškojosi 6 iš užsienio atvykę asmenys: po vieną iš Lat-vijos ir Suomijos ir keturi iš Airijos. Tiesa, pastarieji buvo lietuviai, išdirbę šioje valstybėje daugiau kaip po trejus metus ir turintys teisę gauti 197 eurų kas savaitę dydžio bedarbio pašalpas.