- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skirtingos šalių finansinės galimybės energetikos krizės metu remti savo verslus ir gyventojus iš tiesų kelia riziką iškraipyti ES rinką ir vienybę, sako politologas Tomas Janeliūnas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus, pasipiktinimas itin stambiu Vokietijos paramos planu kilo ne šiaip sau.
Kainos ir trūkumas
Toks reikšmingas (200 mlrd. eurų) finansavimas galėtų ne tik suteikti Berlynui konkurencinį pranašumą – tai galėtų padidinti spaudimą kitoms bloko šalims mažiausiai dviem aspektais.
Pirmiausiai, Vokietija galėtų pritraukti didelę dalį dujų importo, todėl kitos ES šalys pajustų dujų trūkumą. „Atitinkamai ir kaina dujų rinkose galėtų augti dar labiau, nes šiuo atveju, jeigu nemažėja dujų vartojimas, pavyzdžiui, Vokietijoje, natūralu, kad nėra jokio preteksto, kodėl tarptautinėse rinkose galėtų mažėti dujų kaina“, – aiškina T.Janeliūnas.
„Kainos ir dujų importo trūkumas yra didžiausios rizikos, kurios kiltų, jeigu valstybės nuspręstų varžytis, kas skirs daugiau kompensacijų savo verslui ir gyventojams“, – priduria jis.
Kalbant apie kylančias energijos kainas, T.Janeliūnas išskiria, kad taupymas yra labai stipri priemonė, galinti mažinti kainas: „Kai mažėja paklausa, natūraliai galima tikėtis palaikyti bent jau artimesnį normaliam kainų lygį.“
„Turint galvoje, kad Europa pusiau savo noru, pusiau dėl Rusijos spaudimo atsisako reikšmingos dalies dujų (ji buvo ganėtinai didelė, siekė iki 40 proc., jei kalbėtume apie tiekimus dujotiekiais), su tuo trūkumu galima bent jau iš dalies susidoroti mažinant vartojimą. Be taupymo būtų sudėtinga tikėtis mažesnių kainų“, – sako politologas.
Jautri reakcija
T.Janeliūno įsitikinimu, atsinaujinančiosios energetikos ištekliai taip pat vaidina didelį vaidmenį taupant. „Gamindami elektrą iš atsinaujinančiųjų resursų mes galime konkurencingai vartoti Lietuvoje. Dujų gamyba pas mus yra absoliučiai nekonkurencinga ir didinanti kainas iki tokio lygio, kad verslas tiesiog iš principo nepajėgus mokėti tokių kainų ir verčiau stabdo savo veiklą, negu perka tokiomis kainomis“, – teigia jis.
Rugsėjį Lietuvoje gerokai smuko elektros vartojimas. Tai lėmė taupymas ir auganti elektros gamyba privačiose saulės elektrinėse. „Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino. Tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai, kurie turi kintančias elektros kainas, į kainų spaudimą reaguoja labai jautriai“, – pabrėžia energetikos ekspertas.
Jis numano, kad panaši situacija gali ištikti ir prasidėjus šildymui, kai bus gautos pimosios sąskaitos.
Rizikos išlieka
Kalbėdamas apie elektrą ir didžiausias su ja susijusias grėsmes, kurios galėtų ištikti Lietuvą, T.Janeliūnas nemano, kad šią žiemą šaliai galėtų pritrūkti elektros. „Rinka gana lanksčiai reaguoja į kainas ir mažina savo paklausą. Kita vertus, mes turime gerą infrastruktūrą, leidžiančią importuoti elektrą iš įvairių šaltinių“, – sako jis.
„Be to, kad ir labai brangius, bet turime savo gamybos pajėgumus, kurie gali būti prijungti kraštutiniu atveju – galime pasigaminti tiek elektros, kiek mums reikės“, – tikina T.Janeliūnas.
Tačiau rizikos išlieka ir, visų pirma, jos yra susijusios su kainomis. Pasak politologo, kainų šuoliavimas gali būti susijęs su kai kuriais remontais. Kaip pavyzdį jis pateikia jungties su Švedija remontą, kuris buvo numatytas rugsėjį, tačiau vėliau buvo nukeltas. „Tokie dalykai apriboja importo kiekį ir verčia jungti daugiau dujomis kūrenamas elektrines, o tai neišvengiamai pašokdina elektros kainas“, – priduria T.Janeliūnas.
„Vis dar gali būti rizikos, susijusios su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL žiedo ir to dažnio palaikymo, kuris vis dar vyksta Maskvoje, sutrikdymu mūsų regionui. Tai reikštų, kad mes turime gana smarkiai padidinti savo vietinę gamybą ir greičiausiai nutraukti prekybą su Lenkija, kad egizstuojanti „LitPol Link“ jungtis būtų išnaudojama sinchronizavimui palaikyti“, – detalizuoja jis.
Rinkos reforma
Šiuo metu EK planuoja visapusę elektros energijos rinkos reformą. T.Janeliūnas neabejoja, kad pirmiausiai reikia reformuoti neadekvačią priklausomybės situaciją. „Reikia persvarstyti savo išorinių partnerių pusiausvyrą – iš ko ES perka dujas ir naftą, kaip tai subalansuoti, kad, įvykus kokių nors politinių krizių skirtinguose regionuose, tai netaptų nauja didžiule krize Europai“, – akcentuoja jis.
Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino.
„Antras dalykas, be abejo, reikia spartinti atsinaujinančiųjų energijos resursų infrastruktūrą ir tą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad kiek įmanoma efektyviau saulės ar vėjo elektrinės būtų įjungiamos į tinklus. Dabar Europoje matome situaciją, kai perdavimo tinklai nėra tinkamai parengti tam, kad galėtų priimti atitinkamus energijos kiekius iš atsinaujinančių šaltinių“, – tęsia T.Janeliūnas.
Politologas įvardija ir jungtis tarp valstybių, kurios vis dar nėra maksimaliai įrengtos, kad elektros energijos cirkuliacija tarp šalių būtų efektyvesnė ir taip būtų mažinamos elektros kainos skirtingose elektros zonose.
„Na, ir labai aiškiai pamatėme infrastruktūros poreikį dujų sektoriuje, ypač suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui. Ir čia vėl matome konkurenciją tarp didžiųjų valstybių, kurios moka beprotiškus pinigus, kad tik greičiau gautų terminalus. Atitinkamai nukenčia mažesnės šalys, tarkime, Suomija, Estija, kurios irgi turi planų įsigyti terminalų, bet atrodo, kad iki šių metų pabaigos tai joms nelabai pavyks“, – vertina energetikos ekspertas.
„Konkurencija dėl SGD gali reikalauti naujų sprendimų, kaip tai bus daroma: ar tai bus perkama ES lygiu, per kokią nors bendrą platformą, ir bus galima išvengti kanibališkos konkurencijos, ar vis dėlto valstybės narės bus paliktos kiekviena sau ir konkuruos dėl dujų kuo didesnėmis kainomis“, – svarsto T.Janeliūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...