Be taupymo būtų sudėtinga tikėtis mažesnių kainų

Skirtingos šalių finansinės galimybės energetikos krizės metu remti savo verslus ir gyventojus iš tiesų kelia riziką iškraipyti ES rinką ir vienybę, sako politologas Tomas Janeliūnas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus, pasipiktinimas itin stambiu Vokietijos paramos planu kilo ne šiaip sau.

Kainos ir trūkumas

Toks reikšmingas (200 mlrd. eurų) finansavimas galėtų ne tik suteikti Berlynui konkurencinį pranašumą – tai galėtų padidinti spaudimą kitoms bloko šalims mažiausiai dviem aspektais.

Pirmiausiai, Vokietija galėtų pritraukti didelę dalį dujų importo, todėl kitos ES šalys pajustų dujų trūkumą. „Atitinkamai ir kaina dujų rinkose galėtų augti dar labiau, nes šiuo atveju, jeigu nemažėja dujų vartojimas, pavyzdžiui, Vokietijoje, natūralu, kad nėra jokio preteksto, kodėl tarptautinėse rinkose galėtų mažėti dujų kaina“, – aiškina T.Janeliūnas.

„Kainos ir dujų importo trūkumas yra didžiausios rizikos, kurios kiltų, jeigu valstybės nuspręstų varžytis, kas skirs daugiau kompensacijų savo verslui ir gyventojams“, – priduria jis.

Kalbant apie kylančias energijos kainas, T.Janeliūnas išskiria, kad taupymas yra labai stipri priemonė, galinti mažinti kainas: „Kai mažėja paklausa, natūraliai galima tikėtis palaikyti bent jau artimesnį normaliam kainų lygį.“

„Turint galvoje, kad Europa pusiau savo noru, pusiau dėl Rusijos spaudimo atsisako reikšmingos dalies dujų (ji buvo ganėtinai didelė, siekė iki 40 proc., jei kalbėtume apie tiekimus dujotiekiais), su tuo trūkumu galima bent jau iš dalies susidoroti mažinant vartojimą. Be taupymo būtų sudėtinga tikėtis mažesnių kainų“, – sako politologas.

Jautri reakcija

T.Janeliūno įsitikinimu, atsinaujinančiosios energetikos ištekliai taip pat vaidina didelį vaidmenį taupant. „Gamindami elektrą iš atsinaujinančiųjų resursų mes galime konkurencingai vartoti Lietuvoje. Dujų gamyba pas mus yra absoliučiai nekonkurencinga ir didinanti kainas iki tokio lygio, kad verslas tiesiog iš principo nepajėgus mokėti tokių kainų ir verčiau stabdo savo veiklą, negu perka tokiomis kainomis“, – teigia jis.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smuko elektros vartojimas. Tai lėmė taupymas ir auganti elektros gamyba privačiose saulės elektrinėse. „Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino. Tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai, kurie turi kintančias elektros kainas, į kainų spaudimą reaguoja labai jautriai“, – pabrėžia energetikos ekspertas.

Jis numano, kad panaši situacija gali ištikti ir prasidėjus šildymui, kai bus gautos pimosios sąskaitos.

Rizikos išlieka

Kalbėdamas apie elektrą ir didžiausias su ja susijusias grėsmes, kurios galėtų ištikti Lietuvą, T.Janeliūnas nemano, kad šią žiemą šaliai galėtų pritrūkti elektros. „Rinka gana lanksčiai reaguoja į kainas ir mažina savo paklausą. Kita vertus, mes turime gerą infrastruktūrą, leidžiančią importuoti elektrą iš įvairių šaltinių“, – sako jis.

„Be to, kad ir labai brangius, bet turime savo gamybos pajėgumus, kurie gali būti prijungti kraštutiniu atveju – galime pasigaminti tiek elektros, kiek mums reikės“, – tikina T.Janeliūnas.

Tačiau rizikos išlieka ir, visų pirma, jos yra susijusios su kainomis. Pasak politologo, kainų šuoliavimas gali būti susijęs su kai kuriais remontais. Kaip pavyzdį jis pateikia jungties su Švedija remontą, kuris buvo numatytas rugsėjį, tačiau vėliau buvo nukeltas. „Tokie dalykai apriboja importo kiekį ir verčia jungti daugiau dujomis kūrenamas elektrines, o tai neišvengiamai pašokdina elektros kainas“, – priduria T.Janeliūnas.

„Vis dar gali būti rizikos, susijusios su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL žiedo ir to dažnio palaikymo, kuris vis dar vyksta Maskvoje, sutrikdymu mūsų regionui. Tai reikštų, kad mes turime gana smarkiai padidinti savo vietinę gamybą ir greičiausiai nutraukti prekybą su Lenkija, kad egizstuojanti „LitPol Link“ jungtis būtų išnaudojama sinchronizavimui palaikyti“, – detalizuoja jis.

Rinkos reforma

Šiuo metu EK planuoja visapusę elektros energijos rinkos reformą. T.Janeliūnas neabejoja, kad pirmiausiai reikia reformuoti neadekvačią priklausomybės situaciją. „Reikia persvarstyti savo išorinių partnerių pusiausvyrą – iš ko ES perka dujas ir naftą, kaip tai subalansuoti, kad, įvykus kokių nors politinių krizių skirtinguose regionuose, tai netaptų nauja didžiule krize Europai“, – akcentuoja jis.

Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino.

„Antras dalykas, be abejo, reikia spartinti atsinaujinančiųjų energijos resursų infrastruktūrą ir tą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad kiek įmanoma efektyviau saulės ar vėjo elektrinės būtų įjungiamos į tinklus. Dabar Europoje matome situaciją, kai perdavimo tinklai nėra tinkamai parengti tam, kad galėtų priimti atitinkamus energijos kiekius iš atsinaujinančių šaltinių“, – tęsia T.Janeliūnas.

Politologas įvardija ir jungtis tarp valstybių, kurios vis dar nėra maksimaliai įrengtos, kad elektros energijos cirkuliacija tarp šalių būtų efektyvesnė ir taip būtų mažinamos elektros kainos skirtingose elektros zonose.

„Na, ir labai aiškiai pamatėme infrastruktūros poreikį dujų sektoriuje, ypač suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui. Ir čia vėl matome konkurenciją tarp didžiųjų valstybių, kurios moka beprotiškus pinigus, kad tik greičiau gautų terminalus. Atitinkamai nukenčia mažesnės šalys, tarkime, Suomija, Estija, kurios irgi turi planų įsigyti terminalų, bet atrodo, kad iki šių metų pabaigos tai joms nelabai pavyks“, – vertina energetikos ekspertas.

„Konkurencija dėl SGD gali reikalauti naujų sprendimų, kaip tai bus daroma: ar tai bus perkama ES lygiu, per kokią nors bendrą platformą, ir bus galima išvengti kanibališkos konkurencijos, ar vis dėlto valstybės narės bus paliktos kiekviena sau ir konkuruos dėl dujų kuo didesnėmis kainomis“, – svarsto T.Janeliūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

okjnujm

okjnujm portretas
Ir vėl nesąmonės - šioje ekonomikoje yra viskas atvirkščiai - kainos didelės kai mažas vartojimas (dėl didesnės savikainos), kainos didėja dėl didėjančios paklausos, nes vartotojams matyt nėra kito pasirinkimo. Bet kokiu atveju kainos keičiasi tik didėjimo kryptimi. Vienintelė išeitis - visiems įsirenginėti autonomines elektrines iš atsinaujinančių šaltinių, ir ne nuotolines, nes užsmaugs skirstymo operatoriai. Neturi būti nė vieno stogo be saulės fotovoltinių keitiklių iš šilumos kolektorių, gali apsimokėti net dyzeliniai ar dujiniai generatoriai, ypač kai elektros kainos skaičiuojamos eurais. O ūkininkai gali būti absoliučiai nepriklausomi, nes gali generuoti tiek elektros, kad aprūpintų visą Lietuvą - juk turi pakankamai plotų, taip pat ir gamybos atliekų - kas dabar pūdoma, gali prieš tai sudegti pakuroje ar sugeneruoti degalus - dujas. Nieko netrūksta, tik noro veikti ir negyventi kitų sąskaita (už viską gauti dotacijas, kompensacijas).

Klpd.

Klpd. portretas
Taigi vakar turkų Tayypas Erdoganas paragino Geyropą atšaukti sankcijas Rusijai:D) Nors pats ,,dėdė Volodia" ką tik jam pasiūlė įsteigti bendrą habbą ir per jį perpardavinėti europiečiams tas pačias rusiškas dujas:D) Todėl matosi kad prasideda kitos politikos srovės ir neilgai truks šita sukurta globalistų ir tarptautinių spekuliantų afera. Vokiečiai irgi suka sikna i šalį ir jiems nėra noro savo nepatogumų ir šalies skurdinimo kaina palaikyt svetimą karą. Jiems ikii kaklo problemų su emigrantais ir kasdien didėjančiais protestais prieš valdžią.Tas pats ir Prancūzijoj, Italijoj o britai taip išsigando netyčia į valdžią patekusių ir, laimė, greit išpirdolintų von apgavikų, kad pradėjo demonstracijose reikalaut..stojimo atgal į ES!:D)

Anonimas

Anonimas portretas
PRIDURKAI, joks taupymas VAGIU valstybeje NEPADES. Tiktai nuverus Landzbergio fasistini rezima ir atkurus liaudies demokratija galesime pirkti PIGIA Astravo elektra is Baltarusijos, o pigias dujas is Rusijos ,,GASPROMO,,. Salin Ozio fasistini terora. Uz laisva ir neutralia Lietuva.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių