Kol valdininkai delsia priimti sprendimus, panaudotos baterijos teršia aplinką

Dauguma tautiečių panaudotas baterijas švysteli tiesiai į šiukšlių dėžę. Net ir uoliausi gamtos sergėtojai turėtų nemažai pavargti, kol surastų šioms atliekoms skirtus konteinerius. Lietuvoje baterijas surenkančios ir tvarkančios įmonės siūlo apkrauti mokesčiais importuotojus, kad šie būtų suinteresuoti ne tik parduoti, bet ir surinkti panaudotus energijos šaltinius. Tačiau Aplinkos ministerija nesiryžta priimti sprendimų, kurie pagaliau išjudintų stringančią baterijų surinkimo ir perdirbimo sistemą.

Įstrigęs projektas

Gyventojai daugiau nei metus buvo skatinami panaudotas baterijas mesti ne į šiukšliadėžes, o į specia-lius prekybos vietose pastatytus konteinerius. Tačiau ilgainiui konteinerių ėmė mažėti, o šiandien nemokamai atsikratyti panaudotomis baterijomis beveik nėra galimybių.
Baterijų surinkimo tinklus Lietuvoje 2006-aisiais ėmė kurti Aplinkos ministerijos paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios bendrovės „EMP recycling“ ir „Žalvaris“. Pirmoji visoje šalyje pastatė 1,3 tūkst. specialių konteinerių, antroji – 220.
Praėjusiais metais konkursas buvo paskelbtas tik rugpjūtį, o nugalėtojas – „EMP recycling“ – paaiškėjo lapkritį. Tačiau įsikišus Viešųjų pirkimų tarnybai konkursas buvo nutrauktas ir valstybės lėšų už nemokamą baterijų surinkimą įmonė negavo.

Trūko kantrybė

Pažadais maitinamos bendrovės beveik metus palaikė nemokamo baterijų surinkimo sistemą, tačiau taip ir nesulaukusios finansavimo ėmė mažinti konteinerių skaičių.
„Dabar neskelbiame konteinerių stovėjimo vietų, nes jų liko tik kur ne kur. Jei laimėsime konkursą, vėl ieškosime partnerių ir iš naujo statysime konteinerius“, – sakė „EMP recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika.
„Žalvaris“ senas baterijas iki šiol surenka prekybos centruose „Iki“, „Senukai“, „Statoil“ degalinėse, kitose vietose, tačiau jose telikę 120 konteinerių.
„Valstybei finansuojant surenkamas baterijas būtų galima perdirbti be nuostolių. Jei konkurso nelaimėsime, teks maksimaliai sumažinti senų baterijų surinkimo kiekį – tai finansuoti bendrovės lėšomis labai nuostolinga“, – teigė „Žalvario“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius.

Susigriebė pavėluotai

Dabar abi įmonės baterijas priima tik už tam tikrą mokestį. „Atliekų tvarkymo bendrovėms nuostolinga finansuoti elementų perdirbimą“, – sakė Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas.
„Blogiausia, kad dėl netoliaregiško valstybės požiūrio slopinami šalies gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo, rūšiavimo įpročiai. Net ir atsiradus finansavimui, visą jau pagreitį įgavusią sistemą tektų kurti nuo pradžių“, – apgailestavo D. Valeika.
Vasario pabaigoje Aplinkos ministerija pagaliau paskelbė baterijų rinkimo ir perdirbimo viešojo pirkimo konkursą. Ketinantys dalyvauti jau paskelbė tiek „EMP recycling“, tiek „Žalvaris“. Sutartį su nugalėtoju ketinama pasirašyti iki liepos pradžios.
Jei konkursas vyks sklandžiai, antrą pusmetį iš gyventojų vėl bus nemokamai priimamos baterijos. Iš gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų šiam tikslui rezervuota daugiau nei milijonas litų.
Tačiau bendrovėms, jau išardžiusioms baterijų surinkimo tinklus, teks iš naujo su prekybininkais, mokyklomis, savivaldybėmis tartis, kur statyti konteinerius.

Viena bėda mažiau

Baterijas tvarkančios įmonės skundžiasi, kad prekybininkai vangiai bendradarbiauja ir nesutinka, kad jų centruose būtų statomi panaudotų baterijų konteineriai.
„Prekybininkai anksčiau nenorėdavo mūsų įsileisti, neleisdavo statyti konteinerių baterijoms, sakydavo, kad prekybos ploto nuoma kainuoja“, – tikino D.Valeika.
Tiesa, jei bus pritarta Aplinkos ministerijos siūlymams, ši problema gali būti išspręsta. Prekybos centrus ketinama įpareigoti priimti panaudotas baterijas ir statyti konteinerius.
„Didžiausi importuotojai yra didieji prekybos tinklai. Jie galėtų sudaryti palankias sąlygas plėtoti baterijų surinkimo tinklui“, – kalbėjo „Žalvario“ vadovas M.Marcinkevičius.

Siūlymų nepaiso

D.Valeika apgailestauja, kad Aplinkos ministerija vangiai reaguoja į rinkos dalyvių siūlymus dėl efektyvesnio atliekų tvarkymo. „Jau dveji metai, kai mes teikiame įvairius siūlymus, kurie leistų patobulinti baterijų surinkimo sistemą, tačiau kol kas teatsiras vienintelis įstatymų pakeitimas“, – sakė pašnekovas. Tas vienintelis – tai minėtas prekybininkų įpareigojimas priimti panaudotas baterijas.
Vienas svarbiausių sprendimų, kurį atliekų tvarkymo bendrovės jau ne pirmus metus bando įsiūlyti ministerijai – taršos mokesčio už įvežamas baterijas didinimas.
Pagal dabar galiojančią tvarką baterijų gamintojai ir importuotojai gali mokėti mokestį už aplinkos taršą, tai yra 500 litų už toną baterijų, arba finansuoti baterijų tvarkymą ir užtikrinti, kad kasmet bus sutvarkoma 80 proc. parduotos produkcijos. Surinkti ir perdirbti toną baterijų kainuoja 25–30 tūkst. litų. Taigi pardavėjams kur kas paprasčiau ir pigiau sumokėti 500 litų mokestį, nei imtis tvarkyti panaudotas baterijas.
Mokestis už baterijų surinkimą, įmonių manymu, turi būti didesnis nei reali perdirbimo ir surinkimo savikaina – apie 30 tūkst. litų. Taip gamintojai, importuotojai, pardavėjai būtų suinteresuoti prisidėti tvarkant panaudotas baterijas, nes mokėti mokestį būtų brangiau.

Rengia įstatymo pakeitimus

Aplinkos ministerijos Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė pripažįsta, kad senų baterijų tvarkymo sistema kol kas neveikia taip sėkmingai kaip elektros prietaisų surinkimo ir perdirbimo. Dėl šios priežasties esą ministerija ir skelbia konkursus, skiriamas finansavimas iš Gaminių ir pakuotės programos, kad baterijos būtų nuolat renkamos ir tvarkomos.
Ž.Liberienės teigimu, dar šiemet ministerija ketina parengti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. „Svarstome. Rengsime įstatymo pataisų projektą. Kol diskusijos vyksta skyriuje, negaliu pasakyti, kokia bus galutinė ministerijos pozicija“, – paklausta, ar Aplinkos ministerija siūlys didinti mokestį už įvežamas baterijas, sakė pašnekovė.