Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo penktadaliu daugiau negu pernai

Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.).

Pasak Lietuvos banko ekspertų, bankai šiemet sprendė infliacijos ir geopolitinių veiksnių poveikio ekonomikai, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo iššūkius. Nepaisant to, jie aktyviai skolino gyventojams ir verslui, iš šios veiklos gavo daugiausia pajamų.

„Bankai yra tinkamai pasirengę atremti netikėtumus, atsakingai vertina padėtį, o matydami su ekonomikos neapibrėžtumu susijusią riziką, turėtų toliau stiprinti kapitalą. Taip pat svarbu atidžiai stebėti paskolų kokybę“, – teigia Lietuvos valdybos narys Simonas Krėpšta.

Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams turėjo „Revolut“ grupės įmonių pertvarka ir konsolidacija. Tai buvo vienkartinis veiksnys, todėl bendri bankų duomenys pateikiami pašalinus šį poveikį.

Bendras bankų paskolų portfelis pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. sausiu–birželiu, padidėjo 3,7 mlrd. eurų (18,3 proc.), o vien antrąjį ketvirtį – 854 mln. eurų (3,7 proc.) – iki 24,2 mlrd. eurų.

Paskolų portfelio kokybė iš esmės nepakito: įmonių neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,2 proc. punkto iki 1,7 proc., namų ūkių – padidėjo 0,1 punkto, iki 1 proc.

Paskolos gyventojams per pusmetį augo beveik 1,5 mlrd. eurų (12,7 proc.), per ketvirtį – 469 mln. eurų (3,8 proc.), iki 12,9 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo atitinkamai 1,1 mlrd. (12,7 proc.) ir 307 mln. eurų (3 proc.), iki 10,4 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų portfelis – atitinkamai 280 mln. eurų (29,1 proc.) ir 116 mln. eurų (10,2 proc.) – iki 1,2 mlrd. eurų.

Paskolų verslui taip pat suteikta daugiau, metinis portfelio augimas siekė beveik 1,9 mlrd. eurų (23,3 proc.), tačiau ketvirčio augimo tempas buvo mažiausiais per pastaruosius metus: 295 mln. eurų (3,1 proc.) – iki 10 mlrd. eurų. Aktyviausiai skolinta nekilnojamojo turto ir statybos bei apdirbamosios gamybos įmonėms.

Bankų indėlių portfelis per pusmetį, palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai, augo 7,3 mlrd. eurų (22,6 proc.), per ketvirtį – sumažėjo 0,1 mlrd. eurų (0,3 proc.) ir siekė 39,8 mlrd. eurų. Gyventojų indėlių bankuose suma augo atitinkamai 5,9 mlrd. eurų (31 proc.) ir 356 mln. eurų (1,8 proc.), iki 25 mlrd. eurų, įmonių – atitinkamai augo 0,8 mlrd. eurų (8,6 proc.) ir sumažėjo 227 mln. eurų (2,4 proc.), iki 10,2 mlrd. eurų. Pastarasis nuosmukis aiškinamas lėšų poreikiu apyvartinėms reikmėms ir investicijoms.

Pusmečio indėlių pokyčio duomenys pateikti įskaičiavus „Revolut“ konsolidavimo poveikį.

Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius reikalavimus: kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas – 21,3 proc. (normatyvas – 8 proc.), o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 348 proc. (minimalus reikalavimas – 100 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje banko ar specializuoto banko licencijas turi trylika bankų, veikia šeši užsienio bankų filialai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar dvi paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.