Bankų pelnai pranoko lūkesčius: nuo krizės laikų šoktelėjo rekordiškai

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno, 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Rekordiškai – nuo krizės laikų.

Rekordinis uždarbis

Anot Lietuvos banko, tai didžiausias pelnas nuo nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų. Tik prieš jį, 2007-aisiais, bankai buvo uždirbę daugiau pelno – 370 mln. eurų.

"Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po dvejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai (2009–2010 m.), bankai nuolatos auginosi pelną", – kovo 19-ąją spaudos konferencijoje situaciją bankų sektoriuje apibūdino Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Skelbiama, kad pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną užsienio banko filialą. Daugiau kaip pusė pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).

"Luminor" bankas, įsteigtas susijungus DNB bankui ir "Nordea Bank" Lietuvos skyriui, pernai uždirbo 54,949 mln. eurų pelno (15,4 proc. sistemos pelno). Šiaulių banko grupės pelnas pernai išaugo 62,5 proc., iki 52,098 mln. eurų (14,6 proc. viso bankų sektoriaus pelno). Kitų uždarbiai nepalyginti mažesni.

Pajamų šaltiniai

Grynosios bankų palūkanų pajamos 2018 m. buvo 469,5 mln. eurų (62 proc. visų pajamų), per metus padidėjo 64,9 mln. eurų (16 proc.). Pasak Lietuvos banko, jos didėjo tiek dėl augusių pajamų iš skolinimo veiklos, tiek ir dėl toliau mažėjusių palūkanų išlaidų.

Grynosios bankų paslaugų ir komisinių pajamos 2018 m. siekė 227 mln. eurų (30 proc. visų pajamų) ir buvo 22,5 mln. eurų (11 proc.) didesnės nei prieš metus.

Verta paminėti, kad bankai 2018 m. gavo 41,6 mln. eurų daugiau pajamų iš prekybai laikomo turto ir 16 mln. eurų daugiau iš paskolų ir gautinų sumų vertės atkūrimo.

Kreditai ir indėliai

Pasak V.Vasiliausko, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų).

Nepaisant žemų palūkanų normų, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

"Manome, kad pagrindinis faktorius dėl palūkanų augimo yra pirmiausia susijęs su bankų koncentracija. Tai yra koncentracinė galia bankuose didėja", – tvirtino V.Vasiliauskas.

Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu.

Blogų laikų nelaukiama

Buvęs vieno iš didžiausių Lietuvos skandinaviškių bankų vyr. analitikas prof. Rimantas Rudzkis pripažįsta, kad metinis 50 proc. šio finansų sektoriaus uždarbio šuolis yra įspūdingas. Bet tai nėra netikėta žinant, kad Lietuvos ekonomika keletą pastarųjų metų stabiliai auga. Tačiau, jo manymu, dalis bankų pelno visada yra popierinė, t.y. anksčiau suformuoti atidėjiniai. Kai tas paskolas pavyksta atgauti, atidėjiniai pavirsta pelnu.

"Kada bankų sistema gerai jaučiasi? Kai yra auganti ekonomika ir geri lūkesčiai. Tada vyksta intensyvi statybų plėtra, o su tuo susijęs kreditų išdavimas. Ekonomika auga – kreditai sėkmingai atgaunami, bankai nuostolių nepatiria, pajamos didėja, didėja ir pelnas. Pastaraisiais metais lūkesčiai buvo geri. Jie dar susiję ir su tuo, kad sparčiai augo ir atlyginimai. Tad buvo galima tikėtis bankų pelno didėjimo", – "Kauno dienai" praėjusių metų bankų veiklą komentavo prof. R.Rudzkis.

Tačiau ECB prognozuojami ekonomikos augimo lūkesčiai – pakankamai menki. Kaip bus ateityje?

"Negalima sakyti, kad menki, – aiškino profesorius. – Vis tiek prognozuojamas augimas, kad ir lėtesnis. Aišku, visame pasaulyje šiemet lūkesčiai kiek prastesni, nei buvo prognozuojama 2018 m. pradžioje. Tai turėtų atsiliepti ir bankų sektoriui. Lietuva, aišku, jautriai reaguoja į pasaulio, ypač ES, lūkesčius. Jeigu jie prastėja, tai atsiliepia ir mūsų verslui, kadangi jis yra eksportuojantis, orientuotas į Bendriją. Taigi, galime galvoti, kad dėl to bus poveikis ir Lietuvos bankų sistemai.

Bet, be skelbiamų lūkesčių metų pradžioje, ne mažiau svarbi yra ECB monetarinė politika. Praėjusių metų rudenį jis deklaravo, kad 2019-aisiais planuoja pereiti prie politikos griežtinimo. Dabar ECB tuos planus atidėjo, vadinasi bazinės palūkanų normos nebus didinamos šiais metais. O tai jau teigiamas veiksnys bankų sistemai. Galima sakyti, kad jai šiemet ir dar blogai nebus."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Teisininkas

Teisininkas portretas
Jeigu banku klijentai butu protingi,tai jie kaip ziogai sokinetu is banko i banka,tuo pat metu sudaryti bankam nestabiluma.tai jie ir salygas gerintu tam ,kad isliktu.O geriausia tai daryti ne tarp Swedu banku o tarp skirtingu saliu.kad neturetu noro daryti susitarimus.Tik taip priverstu zmones bankus konkuruoti,o ne daryti kartelinius susitarimus.Patys kalti ,tad neverkit!

Kęstas

Kęstas portretas
Šitie užsienio bankai nupirko Landsbergius ir čia siautėja. Landsbergiai yra naujieji globalistų gynėjai Lietuvoje. "Vengrijos „Fidesz“ užsakytuose reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojami Europos liaudies partijai priklausantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir JAV gyvenantis liberalių pažiūrų milijardierius George'as Sorosas (Džordžas Sorosas), neva skatinantys masinę migraciją į Europą. G. Landsbergio teigimu, šis veiksmas gali būti tiesiog įžūli kampanija, kai V. Orbanas ieško priešų, siekdamas laimėti rinkimus." Gal geriau grąžinti Landsbergių šeimą prie fortepijono? Tegul jie sau groja. Dabartinė Landsbergių pozicija yra pavojinga Lietuvos ir visos Europos kultūros išlikimui. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

petras

petras portretas
Kada bus apmokestinti ponai,dabar susipirke peremia nekilnojama turta iskreipia rinka...Laikas isileisti ir kitu valstybiu bankus ,kaip vokietijos,anglijos,sveicarijos ir tt...
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių