„Turbūt saugesnio varianto šiandien pasiskolinti pinigų nėra“, – apie Verslumo skatinimo fondą sakė prieš metus pirmą savo verslą – bendrovę „Pasta pasta“, gaminančią šviežius makaronus, – įkūrusi Oksana Rokaševič.
Lėmė vaikystės prisiminimas
Bankrutavus įmonei, kurioje dirbo, O.Rokaševič pradėjo svarstyti, kuo galėtų užsiimti, ir besidomint jos mintys nukrypo makaronų link. „Juos pasirinkau veikiausiai todėl, kad tai prisiminimas iš vaikystės. Mano teta dirbo makaronų fabrike, – sakė jaunoji verslininkė. – Pradėjau domėtis makaronais kaip produktu, nes norėjosi sukurti ką nors savo, o ne importuoti ir perparduoti.“
Taip ji teigė atradusi šviežius makaronus. Europoje, išskyrus Italiją, jie, pasak pašnekovės, dar tik ima populiarėti, Lietuvoje jie dar daug kam yra naujiena. „Manau, kad Europoje jie ėmė populiarėti, nes žmonės galbūt pradėjo ieškoti kokio nors išskirtinio, šviežio maisto. Gal nebėra poreikio sandėliuoti, kaip daroma su džiovintais makaronais“, – svarstė O.Rokaševič.
Pasak pašnekovės, planuodama kurti savo verslą ji pirmiausia surinko informaciją, pabandė viską sudėlioti verslo plane ir įsivaizduoti, ar ta gamyba Lietuvoje apskritai galima, nes kietųjų kviečių miltų pas mus nėra. Makaronai, moters teigimu, privalo būti gaminami iš kietagrūdžių, tad jai teko ieškoti tiekėjų. Jais tapo italai.
Susitarti nepavyko
„Sukūriau verslo planą. Pradėjau ieškoti paskolos bankuose. Su jais susitarti buvo sunku, kiti atmetė planą jo net nesvarstę. Bankai puikiai supranta, kad smulkusis verslas iš valstybės paramos negauna, taigi arba jis išgyvena, arba ne. O jie tos rizikos nenori prisiimti arba prašo rimto užstato, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto. Pati savo turto neturiu, o užstatyti tėvų butą dėl savo verslavimo buvo per daug rizikinga“, – su kokiais sunkumais teko susidurti, pasakojo O.Rokaševič.
Bankams atsukus nugarą, ji pradėjo ieškoti kitų galimybių. Pasidomėjusi atrado bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdomą Verslumo skatinimo fondą. „Sužinojau, per ką skirstomos tos lengvatinės paskolos, šiuo atveju – per kredito unijas. Kreipiausi į Vilniaus taupomąją kasą, pristačiau verslo planą, jie svarstė ir sutiko. 50 tūkst. litų paskolą ėmiau konkrečiai gamybinei įrangai pirkti“, – apie kalbėjo pašnekovė.
O.Rokaševič džiaugiasi paslaugos teikimo sąlygomis. Pasak moters, tuo metu tai buvo mažiausios palūkanos, kokios galėjo būti rinkoje, o kas ketvirtį grąžinama net 95 proc. sumokėtų palūkanų. „Iš principo ši paskola paimta kaip ir nemokamai, nes jie gauna tik apie 5 proc. visų sumokėtų palūkanų. O INVEGA kredito unijai ir kitai kredito įstaigai garantuoja grąžinti iki 80 proc. kredito sumos. Tokiomis sąlygomis ne taip baisu rizikuoti, nors rizika visada yra“, – sakė verslininkė.
Orientuojasi į mažmeninę
prekybą Žinoma, čia kalbama apie lengvatinę paskolą, tačiau į viską tenka investuoti ir papildomų lėšų. Kaip sakė pašnekovė, rizikuoji tais kitais pinigais: apyvartinės lėšos, darbuotojų, patalpų išlaikymas, papildoma įranga.
Ir pirmieji metai nebuvo lengviausi. „Produktas naujas, reikia sukurti rinką, vartojimo kultūrą. Jis nepigus, taip pat nebūtiniausias. Vartotojas čia yra nišinis, kuris sugeba tai vertinti“, – teigė O.Rokaševič. Šiuo metu jie turi savo skyrelius dviejuose prekybos centruose „Hyper Rimi“ ir mano kad pasiekimas vien tai, jog į naują įmonę buvo atkreiptas didelių prekybos centrų dėmesys. „Reikėjo daug padaryti, kad į juos patektume“, – sakė bendrovės „Pasta pasta“, kurioje dirba aštuoni žmonės, direktorė.
Didžioji dalis darbuotojų yra pardavėjai, kurie dirba prekybos centruose esančiose įmonės salelėse. „Ten dirba būtent mūsų žmonės, kurie suinteresuoti parduoti tą produktą, kurie geriausiai apie jį žino ir gali konsultuoti pirkėjus“, – sakė O.Rokaševič.
Planų ateičiai taip pat yra. Jaunosios verslininkės teigimu, jie orientuojasi į darbą su viešosiomis maitinimo įstaigomis ir mažmeninę prekybą. Moteris atsargiai užsiminė, kad galbūt ilgainiui atsiras gamybos vietų ir kituose miestuose, tačiau kol kas jie apsistojo ties Vilniumi.
Naujausi komentarai