\Vienas kitam ilgesniam nei 3 mėnesių laikui litus be užstato vengiantys skolinti bankai neslepia, kad ilgesnio termino VILIBOR palūkanų norma, nuo kurios priklauso tiek verslo, tiek gyventojų įmokos už nacionaline valiuta paimtas paskolas, šiandien nėra objektyvus skaičius.

„VILIBOR - tai tik aritmetinis vidurkis, šiandieną neatspindintis realios rinkos padėties", - tvirtina „Nordea Markets" vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis.

Pasak jo, nustatant VILIBOR susiduriama su mažos rinkos problema - Lietuvoje veikiantys 3 didžiausi bankai užima apie 85 proc. rinkos, todėl jie ir diktuoja sąlygas, rašo „Verslo žinios".

Bankininko teigimu, jei vienas bankas priima 100 mln. litų indėlį iš Finansų ministerijos, visi rinkos žaidėjai žino, kuris tai bankas.

„Priešingai paplitusiai nuomonei, Lietuvos tarpbankinėje rinkoje sudaromi ne tik trumpalaikiai, bet ir ilgesnių terminų sandoriai. Skolindami ilgesniems terminams bankai dažniausiai prašo užstato, kuris fiksuoto lito kurso sąlygomis paprastai yra eurai. Todėl pagrindiniai ilgesnių terminų tai bankiniai sandoriai yra lito-euro apsikeitimo sandoriai (swap - angį.)", - tvirtina Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento vadovas Arvydas Kregždė.

Jo teigimu, praktika, kai bankai nustato savo vidinę palūkanų normą, yra paplitusi Skandinavijoje, bet ir Lietuvos komerciniams bankams niekas nedraudžia taikyti tokio metodo - išduodant paskolas ūkio subjektams, vietoj VILIBOR naudoti savo nusistatytą „prime rate".

Lietuvos banko duomenimis, šiemet dar nė vienas Lietuvoje veikiantis komercinis bankas kitam nepaskolino litų nei trijų mėnesių, nei pusmečio terminui. Pernai tik liepos mėnesį buvo skolinta ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, buvo liepa. Per visus 2008 metus 3-6 mėnesiams litų tarpbankinėje rinkoje buvo skolinta tik sausį, vasarį, liepą ir gruodį, iš viso 125 mln. litų.

Didžiausias aktyvumas nacionaline valiuta tarpbankinėje rinkoje virė skolinant litus vienai dienai: šiemet ten įvyko sandorių už maždaug 10 mlrd. litų.