Kodėl bankai skriaudžia indėlininkus?

„Matome tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į terminuotuosius indėlius. Na, jei žiūrėti nuo metų pradžios, indėlių portfelis banke yra paaugęs bent 3 proc.“, – sakė Šiaulių banko Taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė. 

Už terminuotuosius indėlius dauguma komercinių bankų moka ir vieno procento nesiekiančias palūkanas. Euro zonoje šis vidurkis didesnis – 1,2 proc. Lietuvoje didesnes palūkanas gali pasiūlyti vos du mažesni bankai.

„Paskutinis pokytis „Swedbanke“ įvyko sausio pabaigoje. Šiuo metu už terminuotus indėlius, kurie banke išlaikomi 12 mėnesių, mokamos 0,8 proc. palūkanos“, – teigė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

„Esame priėmę sprendimą nuo vasario 6 dienos pakelti palūkanų normas. Už populiariausią vienų metų trukmės terminuotą indėlį siūlysime beveik 2 proc. palūkanas“, – konstatavo A. Vilimavičiūtė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas teigė, kad vidutinės palūkanos už terminuotuosius indėlius per pusmetį padidėjo trigubai, bet jos vis tiek per mažos.

„Terminuotųjų indėlių palūkanų augimas iš tikrųjų atsilieka. Ir tokia situacija, kokia susidariusi dabar, nėra normali“, – konstatavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Pritarė ir finansų ekspertė. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnai pernai, karo metais, augo įspūdingai – 50 ir daugiau proc. Pelną žėrė ir būsto paskolos, už kurias lietuviai moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Tačiau uždirbtu pelnu su indėlininkais bankai pasidalinti neskuba.

Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki.

„Didieji bankai tikrai nėra dosnūs, mokėdami gyventojams ar verslams už jų indėlius. Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki“, – sakė  finansų ekspertė.

Lietuvos bankas jau vertina nenorą dalintis pelnu ir artimiausiu metu žada pasiūlyti, ką daryti.

„Kol kas nenorėčiau labai išsamiai kalbėti apie tai, bet mes matome, kad dabartinė situacija, kuomet likvidumo perteklius, susikaupęs didžiuosiuose bankuose, Lietuvoje neleidžia tinkamai persiduoti  indėlių palūkanų normoms, iš tikrųjų yra išskirtinė ir ją reikia atliepti“, – teigė J. Markevičius. 

Ekonomistas kelti palūkanas indėlininkams neskubėtų, nes greitai bankų pelnai gali susitraukti.

„Jeigu mes matysime antrąjį šių metų pusmetį tam tikrą ekonomikos kritimą, tai reiškia, kad bankų ir paskolų kokybė, ir finansiniai rezultatai po truputį pradės blogėti. Neatmesčiau varianto, kad dalis bankų pradės po truputėlį formuoti ir didesnius atidėjimus paskoloms“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Didžiausias indėlių palūkanas šiuo metu siūlo kredito unijos. Jose kaupiantys gali tikėtis kone keturis kartus didesnių palūkanų. Tai reiškia, kad 10 tūkst. indėliui kaupiantysis banke per metus uždirbtų 80 eurų, o kaupiant unijoje – 300 eurų.

„Kredito unijos tradiciškai nemoka dividendų, tai pelno dalybų kitokia forma – tiesiog aukštesnės indėlių palūkanos, kad būtų nauda nariams, kurie dalyvauja kredito unijoje“, – sakė ekspertas.

Tiesa, indėliuose laikomus pinigus valgo ir mokesčiai. 500 eurų per metus viršijančios palūkanos dar ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Finansų ekspertas pataria pagalvoti, ar neapsimoka vietoje indėlių investuoti į finansinį raštingumą.

„Yra tikrai labai daug įrankių, kur gali žmonės patys skolinti pinigus už 10–12 proc. Yra tokios agentūros, kurias prižiūri Lietuvos bankas. Ir žmonės, investuodami kad ir 100 eurų, gali turėti nekilnojamojo turto užstatą“, – patarimų nešykštėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Daugiausiai už indėlius mokama Estijoje, JAV,  Norvegijoje ir Vokietijoje.