- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Indėliai – vis dar populiariausia lietuvių taupymo priemonė bankuose. Nors indėlių augimas sulėtėjo, suma arti rekordinės – taupomas 21 milijardas eurų. Vis dėlto palūkanos išlieka labai mažos – su indėlininkais uždirbtu pelnu bankai dalintis neskuba, pasakojama LNK reportaže.
„Matome tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į terminuotuosius indėlius. Na, jei žiūrėti nuo metų pradžios, indėlių portfelis banke yra paaugęs bent 3 proc.“, – sakė Šiaulių banko Taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė.
Už terminuotuosius indėlius dauguma komercinių bankų moka ir vieno procento nesiekiančias palūkanas. Euro zonoje šis vidurkis didesnis – 1,2 proc. Lietuvoje didesnes palūkanas gali pasiūlyti vos du mažesni bankai.
„Paskutinis pokytis „Swedbanke“ įvyko sausio pabaigoje. Šiuo metu už terminuotus indėlius, kurie banke išlaikomi 12 mėnesių, mokamos 0,8 proc. palūkanos“, – teigė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
„Esame priėmę sprendimą nuo vasario 6 dienos pakelti palūkanų normas. Už populiariausią vienų metų trukmės terminuotą indėlį siūlysime beveik 2 proc. palūkanas“, – konstatavo A. Vilimavičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos bankas teigė, kad vidutinės palūkanos už terminuotuosius indėlius per pusmetį padidėjo trigubai, bet jos vis tiek per mažos.
„Terminuotųjų indėlių palūkanų augimas iš tikrųjų atsilieka. Ir tokia situacija, kokia susidariusi dabar, nėra normali“, – konstatavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pritarė ir finansų ekspertė. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnai pernai, karo metais, augo įspūdingai – 50 ir daugiau proc. Pelną žėrė ir būsto paskolos, už kurias lietuviai moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Tačiau uždirbtu pelnu su indėlininkais bankai pasidalinti neskuba.
Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki.
„Didieji bankai tikrai nėra dosnūs, mokėdami gyventojams ar verslams už jų indėlius. Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki“, – sakė finansų ekspertė.
Lietuvos bankas jau vertina nenorą dalintis pelnu ir artimiausiu metu žada pasiūlyti, ką daryti.
„Kol kas nenorėčiau labai išsamiai kalbėti apie tai, bet mes matome, kad dabartinė situacija, kuomet likvidumo perteklius, susikaupęs didžiuosiuose bankuose, Lietuvoje neleidžia tinkamai persiduoti indėlių palūkanų normoms, iš tikrųjų yra išskirtinė ir ją reikia atliepti“, – teigė J. Markevičius.
Ekonomistas kelti palūkanas indėlininkams neskubėtų, nes greitai bankų pelnai gali susitraukti.
„Jeigu mes matysime antrąjį šių metų pusmetį tam tikrą ekonomikos kritimą, tai reiškia, kad bankų ir paskolų kokybė, ir finansiniai rezultatai po truputį pradės blogėti. Neatmesčiau varianto, kad dalis bankų pradės po truputėlį formuoti ir didesnius atidėjimus paskoloms“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Didžiausias indėlių palūkanas šiuo metu siūlo kredito unijos. Jose kaupiantys gali tikėtis kone keturis kartus didesnių palūkanų. Tai reiškia, kad 10 tūkst. indėliui kaupiantysis banke per metus uždirbtų 80 eurų, o kaupiant unijoje – 300 eurų.
„Kredito unijos tradiciškai nemoka dividendų, tai pelno dalybų kitokia forma – tiesiog aukštesnės indėlių palūkanos, kad būtų nauda nariams, kurie dalyvauja kredito unijoje“, – sakė ekspertas.
Tiesa, indėliuose laikomus pinigus valgo ir mokesčiai. 500 eurų per metus viršijančios palūkanos dar ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Finansų ekspertas pataria pagalvoti, ar neapsimoka vietoje indėlių investuoti į finansinį raštingumą.
„Yra tikrai labai daug įrankių, kur gali žmonės patys skolinti pinigus už 10–12 proc. Yra tokios agentūros, kurias prižiūri Lietuvos bankas. Ir žmonės, investuodami kad ir 100 eurų, gali turėti nekilnojamojo turto užstatą“, – patarimų nešykštėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Daugiausiai už indėlius mokama Estijoje, JAV, Norvegijoje ir Vokietijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...