Ar tikrai Jonas yra Jonas? O gal įmonės sąskaita ne ta? Viena netiksli raidė – ir, žiūrėk, pinigai nukeliaus ne ten.

„Kai darai pavedimą, nereikia galvoti apie ką kitą, tada automatiškai klaidų priveli, o paskui: tą pagalvojau, šitą padariau, nuspaudžiau – šaukštai po pietų“, – aiškino vienas kalbintas vyriškis.

„Teko pavedimą nusiųsti ne ten, kur reikia, bet labai gerai, kad pavedimo gavėjai buvo supratingi ir grąžino pinigus“, – pasakojo moteris.

„Jeigu pervedi, visą laiką antrą kartą pasitikrini“, – tikino vyriškis.

Būna, klaidų įvelia per neatsargumą, bet būna, kad darbuojasi ir sukčiai – netikru vardu į savo sąskaitą išvilioja pinigus.

„Sukčiavimas – rykštė, su kuria privalome kovoti“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gediminas Šimkus / P. Peleckio / BNS nuotr.

Todėl nuo spalio kiekvienas pavedimas bus tikrinamas akyliau. Bankų, kredito unijų sistema automatiškai tikrins, ar sąskaita ir vardas, pavardė sutampa. Klientus apie tai jau informuoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Brangusis, tu moki 1 tūkst. eurų, bet mums nepanašu, kad tikrai moki tam žmogui. Pasitikrink, prašau, būk mielas“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Ši taisyklė bus vienoda visiems bankams. Pasirodo, iki šiol tokia apsauga veikė ne visur.

„Bankai netrikindavo, kad iš tikrųjų yra įstaiga. O dabar bus pareiga sutikrinti, ar tikrai sąskaita priklauso įstaigai. O jeigu ne – pavedimas bus nevykdomas, iki kol klientas patikrins ar pakeis duomenis“, – aiškino „Walless“ advokatė Simona Vosylienė.

Kaip žinoti, ar siunti pinigus teisingai? Elektroninėje bankininkystėje reikės laukti pranešimo, o banko žinutės bus įvairios.

Pavyzdžiui: pavadinimas beveik sutampa – signalas, kad galbūt praleistas skaičius ar raidė.

Jei iššoks langas „pavadinimas nesutampa“ – čia jau reikės suklusti, nes sąskaita gali būti visai kito asmens, gali veikti ir sukčiai.

Bankas gali rašyti „nepavyksta patikrinti“, matyt, pinigai keliauja ne į euro zonos šalį ar iškilo techninių problemų.

Bankai aiškina, ką reikės daryti toliau.

„Jis turės galimybę apsispręsti – ar patikslinti gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, ar tęsti kaip yra“, – tikino Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Bankų atstovė teigia, kad patys mokėjimai nenukentės, patikra vyks žaibiškai.

„Mokėjimo greitis toks pats ir išliks – momentiniai mokėjimai per kelias sekundes“, – tvirtino E. Čipkutė.

Tačiau reakcijų gali būti įvairių, galbūt kils ir pykčio, jei mokėjimo įstaiga kišis ir kai pinigus siunti mamai.

„Vartotojai gaus įvairių pranešimų iš bankų, patirs įvairių emocijų, kai siųsdami pinigus įprastam gavėjui staiga pamatys, kad pavedimas atmestas“, – teigė K. Kupšys.

Mokėjimo greitis toks pats ir išliks – momentiniai mokėjimai per kelias sekundes.

Advokatė tikina, kad naujoji tvarka kaip tik sustiprins vartotojų teises.

„Atsakomybė padalinama tarp vartotojų ir finansų įstaigų. Tai reiškia, kad finansų įstaiga dabar turės paverifikuoti ir patikrinti, kokius duomenis pavedimų surašei ir ar iš tikrųjų duomenys priklauso tam, kam sąskaita priklauso“, – aiškino S. Vosylienė.

Ši naujovė įsigalioja visoje Europos Sąjungoje, bet tik ten, kur šalies valiuta – euras.

„Jeigu mokėjimas JAV doleriais arba zlotais, arba kita valiuta – ši tvarka nebus taikoma“, – sakė E. Čipkutė.

Akyliau tikrinti pavedimus prireikė dėl sukčių.

Finansiniai aferistai Lietuvoje vien per tris mėnesius išviliojo 7 milijonus eurų. Bet niekas netiki, kad sukčiavimas staiga ims ir išnyks.

Freepik.com nuotr.

„Jeigu būtų stebuklinga kulka, su kuria galima išjungti finansinį sukčiavimą, tai jau būtų padaryta“, – kalbėjo G. Šimkus.

Klausimas tik tas, ar bankai padaro viską, ką gali. Dar ne visi siūlo pažangias apsaugos priemones, kaip prisijungimas piršto atspaudu ar veido atpažinimas.

„Biometriniai duomenys dar nėra tiek paplitę, kad būtų naudojami kaip griežtas kliento identifikavimas, kad kiekvieno mokėjimo metu turėtume pateikti savo biometrinį duomenį“, – tvirtino S. Vosylienė.

Mokėjimo įstaigos siųs pranešimus nemokamai, nors pačios investavo milžiniškus pinigus. Ekspertai neatmeta, kad šie kaštai gali nugulti ir kitose bankų paslaugose.