Lietuvos bankų asociacija (LBA) perspėja, kad Seime svarstomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pataisos gali turėti neigiamų pasekmių visai šalies ekonomikai.

Šešių Seimo narių teikiamose įstatymo pataisose, kurias trečiadienį svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, norima įteisinti terminą „hipotekinis kreditorius“ ir tokiems kreditoriams atimti galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus dėl pasiskolinusios ir negalinčios skolos grąžinti bendrovės restruktūrizacijos proceso eigos.

Tokios pataisos neramina LBA, nes į šią kategoriją patektų Lietuvos komerciniai bankai, kurių daugelio išduotos verslui paskolos yra apsaugotos hipoteka ar įkeitimu. Taip pat įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas pažeidžia ir valstybės interesus. Jis taikomas ir privalomosioms įmokoms „Sodrai“, VMI, sveikatos draudimui – šios įmokos būtų nemokamos nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo. Tai, LBA nuomone, gali skatinti nepagrįstą restruktūrizavimo bylų iškėlimą, siekiant išvengti tokių mokėjimų

„O ką darys bankai, kurie privalo apsaugoti savo indėlininkų lėšas, netekę teisės dalyvauti restruktūrizavimo procese? Jie bus priversti ne ieškoti įmonių gelbėjimo būdų, o tiesiog kelti bankroto bylą. Juk priimdami indėlius iš gyventojų bei ūkio subjektų, bankai visų pirma yra atsakingi už tai, kad tie pinigai būtų perskolinami įmonėms, kurios sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti skolą, o, jei įvyksta blogasis scenarijus ir įmonė tampa nemoki, bankai privalo siekti susigrąžinti kiek galima daugiau paskolintų lėšų. Todėl siūlomo įstatymo pataisos didintų skolinimo riziką ir priverstų bankus griežtinti skolinimo kriterijus ir mažinti verslo finansavimą“, – teigė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas taisytinas, tačiau paskubomis brukamos pataisos gali paskatinti verslininkus savas problemas perkelti ant visuomenės ir bankų pečių.

Įstatymo pakeitimai kelia įtarimų ir teisininkams. Seimo Teisės departamento išvadose teigiama, jog teikiamu projektu kreditoriams, esantiems panašioje padėtyje, nustatomas visiškai skirtingas civilinis teisinis statusas, apribojant hipotekos kreditorių teises dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, be to,  įstatymo projektu siūloma apriboti „hipotekinių kreditorių“, kuriais dažniausiai yra bankai, teises, todėl turėtų būti svarstytina, kaip tai lemtų valstybės finansų sistemos stabilumą.