- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šildymo sezono pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, biokuro kaina Lietuvoje nukrito 15 proc. ir siekė 21,54 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.
Tuo metu Estijoje šildymo sezono pabaigoje biokuras atpigo ketvirtadaliu ir kainavo 18,72 euro, o Latvijoje brango 7 proc. iki 27,78 euro.
„Biokuro kainų mažėjimą lėmė įvairių faktorių visuma – neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina, o taip pat – tiekėjų noras sezono pabaigoje ištuštinti biokuro sandėlius, – pranešime teigė „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pasak jo, sezono pradžioje pakilusios kainos paskatino smulkius medienos rinkos dalyvius atsigręžti į biokuro rinką, kurią jie keletą metų buvo apleidę dėl pigaus baltarusiško kuro – tai, anot V. Jonučio, sukūrė žaliavos pasiūlą.
Biokuro kainų mažėjimą lėmė neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina.
Vis dėlto vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 33 proc. ir siekė 33,17 euro už MWh.
Latvijoje antroje šildymo sezono pusėje biokuro tiekimas per metus brango 31 proc. iki 36,5 euro, Estijoje – 11 proc. ir siekė 24,61 euro.
Sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje buvo patiekta 12 proc. mažiau biokuro – 2,42 mln. MWh,
Pasak „Baltpool“, šią tendenciją lėmė šilti orai sausio ir vasario mėnesiais, kuomet sumažėjo biokuro poreikis. Vis dėlto kovo mėnesį biokuro vartojimas vėl padidėjo įmonėms siekiant realizuoti sandėliuose per žiemą susikaupusius didesnius biokuro likučius.
Tuo metu Latvijoje „Baltpool“ biržoje prekiaujančios įmonės sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, patiekė 10 kartų daugiau biokuro – 165 tūkst. MWh, Estijoje – 3,4 karto daugiau arba 114 tūkst. MWh.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos7
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Ar Vyriausybei pavyks sureguliuoti maisto kainas?
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto p...