- Gintarė Kavaliauskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių viešbučiai ir restoranai planuoja bendrą streiką. Visų trijų šalių maitinimo sektorius nepatenkintas mokesčiais. Esą jie per dideli, todėl restoranai bankrutuoja, nėra iš ko mokėti atlyginimų, tenka atleisti darbuotojus. Lietuvoje neseniai panaikinta PVM lengvata, galiojusi restoranams.
Restorano virtuvėje darbas verda nuo ryto, visi staliukai jau užsakyti. Nors šeimininkas svečių gausa nesiskundžia, pastebi, kad žmonių įpročiai keičiasi, jie vis labiau taupo.
„Anksčiau daugiau išleisdavo ir alkoholiniams gėrimams, imdavo pilnesnį paketą, pasirinkdavo digestyvą, šampaną, dabar šito nėra. Eina dėl maisto, pasimėgauti maistu, tai jų krepšelis yra sumažėjęs“, – šnekėjo restorano „Ertlio namas“ vadovas ir šefas Tomas Rimydis.
Nuo naujų metų maitinimo sektoriui panaikinta 9 proc. PVM lengvata. Ją panaikinus į biudžetą papildomai tikimasi surinkti 140 mln. eurų.
„Kažkaip tyli apie tuos kitus mokesčius. Nebebus nei pelno mokesčio, nei „Sodros“. Dar labai norėtųsi žinoti, mūsų paskaičiavimais, turėtų būti apie 27 mln. pašalpų sumokėti, nes žmonės, kurie neteks darbo, eis pašalpų“, – nurodė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Restoranai skundžiasi, kad mokesčių našta jiems nebepakeliama, todėl kai kurie artimiausiu metu kels kainas 10 proc.
Atvažiuoju du kartus per metus. Jei prieš 10 metų kiekvieną dieną galėjau ir pusryčiauti, ir pietauti, ir vakarieniauti, dabar tik arba pietūs, arba vakarienė.
„Kada baigėsi PVM lengvata, grąžino mums 21 proc., užkrovė mokesčių naštą, Puntuką po kaklu. Kiekvieną mėnesį jų gausa, skaičiuoji kiekvieną centą, kad juos sumokėtum. Tai, mano nuomone, yra neteisinga, kad Vyriausybė, valdžia neskatina mokėti mokesčių, o skatina restoranų sektorių bėgti į šešėlį“, – kalbėjo T. Rimydis.
Kainos restoranuose jau dabar stebina ne tik vietinius, bet ir užsienio lietuvius.
„Atvažiuoju du kartus per metus. Jei prieš 10 metų kiekvieną dieną galėjau ir pusryčiauti, ir pietauti, ir vakarieniauti, dabar tik arba pietūs, arba vakarienė“, – pasakojo pašnekovė.
Nuo metų pradžios šalyje bankrutavo 33 restoranai. Maitinimo sektoriaus apyvarta per septynerius mėnesius, palyginti su tuo pat laiku pernai, krito beveik 8 proc.
„Skamba kaip smulkaus verslo genocidas, tik aš niekaip negaliu suprasti, kokia yra to priežastis“, – pabrėžė E. Šiškauskienė.
Tos pačios problemos visose Baltijos šalyse. Latvijoje didžiąją dalį užsienio turistų iki karo sudarė rusai. Jų beveik neliko, tad maitinimo sektoriui – krizė.
„Tam, kad restoranai galėtų padengti infliacijos sukeltus nuostolius, savininkai moka iš savo pačių kišenės, savo atlyginimų. Pelnas kritęs, didžioji dalis dirba nuostolingai“, – aiškino Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Andris Kalnins.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Estijoje, siekiant surinkti lėšų šalies gynybai, PVM planuojama didinti iki 24 proc.
„Be šio mokesčio kalbama ir apie kitų mokesčių didinimą. Mūsų sektoriui tai kelia didžiulių problemų. Bene didžiausią pelno dalį atiduodame darbuotojų algoms. Taigi, dar didesni mokesčiai būtų nepakeliami“, – tikino Estijos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Killu Maidla.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių PVM mokestis maitinimo sektoriui yra mažesnis. Vidurkis 12,5 proc. ir tai nėra tik laikina alternatyva.
„Jau ateities numatomai Vyriausybei tai bus vienas iš klausimų, ar atsiras biudžete lėšų tam tikroms paskatoms šiam sektoriui“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Baltijos viešbučių ir restoranų asociacijos žada dar kalbėtis su valdžia, tačiau nesulaukusios pagalbos – spalio pabaigoje planuoja streiką.
„Norime atkreipti politikų dėmesį, nes atrodo, kad jie nesupranta, koks svarbus maitinimo sektorius mūsų šalių ekonomikai“, – aiškino A. Kalnins.
„Visi vieningai esame apsitarę, kaip darysime, ką darysime ir kaip tai atrodys, esam sutarę, bet dabar bandysim dar apeliuoti į politikus“, – tvirtino E. Šiškauskienė.
„Tai bus lyg demonstracija – parodysime visuomenei, ką išgyvename. Norime sustabdyti mokesčių kėlimą, nes kitaip daugumai mūsų tai reiškia pabaigą“, – nurodė K. Maidla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...