Baltijos šalių premjerai: sankcijos Baltarusijos režimui turi būti ES mastu

Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos naftos produktų tranzitas per Lietuvą nutrūko anksčiau nei ES pernai paskelbė sankcijas atskiroms Baltarusijos ekonomikos sritims.

„Labai panašiai situacija susiklostė ir su „Belkalio“ gaminamomis trąšomis, dėl kurių Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti gabenimo sutartį (...) dėl nacionalinio saugumo sumetimo ir tuo požiūriu manau, kad Lietuvos nacionalinis saugumas ir grėsmė jam vertintina vienodai, nepriklausomai, ar kalbame apie trąšas, ar naftos produktus“, – po Baltijos šalių premjerų susitikimo spaudos konferencijoje Rygoje sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, efektyviausia būtų, jei sankcijos būtų nustatytos Europos Sąjungos mastu ir suderintos su JAV sankcijomis.

„Tik tokiu atveju galima pasiekti ir geriausią efektą ir sudaryti mažiausias sąlygas ieškantiems išimčių ar kažkokių landų, per kurias galima bandyti pralįsti, apeiti sankcijas, tokiu atveju tas rezultatas yra geriausias ir efektyviausias“, – kalbėjo ji.

Yra paaiškėjusi landa sankcijų režime Lukašenkos atžvilgiu, tikrasis kelias yra toks, kad reikia pasiekti, jog sankcijos būtų visos ES mastu.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis taip pat mano, kad sankcijos turi būti bendros, tačiau bus diskutuojama ir dėl nacionalinių sankcijų.

„Yra paaiškėjusi landa sankcijų režime Lukašenkos atžvilgiu, tikrasis kelias yra toks, kad reikia pasiekti, jog sankcijos būtų visos ES mastu. Visų trijų Baltijos šalių ambasadoriai Europoje jau yra pateikę tokį reikalavimą ir mūsų ekspertai ir toliau kontaktuos su Lietuvos ir Estijos kolegomis analizuodami, ar reikia papildomai nacionalinių sankcijų, ar nereikia“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Bet efektyviausias ir teisingiausias kelias yra tas, kurį mes, trys Baltijos valstybės jau pateikėme, kad visoje ES sankcijos būtų įdiegtos ir tai atmestų galimybę kam nors stengtis juridiškai apeiti individualios šalies sankcijas“, – pridūrė jis.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė Baltarusijai pritaikyti nacionalines sankcijas, sustabdyti jos eksportuojamų naftos produktų tranzitą per Estiją.

Baltarusijos naftos produktų tranzitas per Lietuvą nutrūko nuo 2021 metų sausio, o šių metų vasario 1-ąją „Lietuvos geležinkeliai“ Vyriausybės nurodymu nutraukė „Belaruskalij“ trąšų tranzitą. 

Ukrainą palaikome finansine, diplomatine ir gynybine parama

Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.

„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (...) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė I. Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.

„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.

Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.

„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.

Labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.

„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.

„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (...) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.

Pozityviai vertina NATO flango stiprinimą

Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.

„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.

Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.

„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.