- Emilija Ferdmanaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui.
Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse.
„ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines. Tuo tarpu gamybos sąnaudos pas mus dažnai didesnės, o klimato sąlygos – sudėtingesnės. Dėl to tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas yra dar aktualesnis. Siekiant sąžiningos konkurencijos, tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti suvienodintos. Manau, kad bendradarbiavimas su Baltijos šalimis mums suteikia galimybę užsitikrinti vienodas galimybes“, – teigė Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministrė Piret Hartman.
Ketvirtadienio vakaro susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Latvijos ministras Armands Krauze. Vėliau prie diskusijos prisijungė Moldovos ir Ukrainos ministrai Vladimiras Bolea ir Vitalijus Kovalas.
Kalbant apie Estijoje vykdomą viešojo transporto reformą, P. Hartman surengė atskirus susitikimus su kadenciją baigiančiu Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir būsimuoju ministru, dabartiniu Seimo nariu Eugenijumi Sabučiu.
„Abu jie pabrėžė, kad nepakankama kelių priežiūra ir viešojo transporto problemos – pagrindiniai Lietuvos iššūkiai. Pristačiau jiems Estijos viešojo transporto reformos planą ir paklausiau jų apie Lietuvos patirtį. Jie taip pat siekia sukurti vieningą bilietų pardavimo sistemą, tačiau didžiausias jų rūpestis, kaip ir Estijos, yra viešojo ir privataus sektorių veiklos koordinavimas bei autobusų ir geležinkelių paslaugų suderinimas“, – sakė P. Hartman.
Vizito metu P. Hartman taip pat aplankė Vilniuje veikiantį žemės ūkio klasterį „Agrifood“, kuris vienija 96 šio sektoriaus įmones ir jungia viešąjį sektorių, investuotojus, mokslinių tyrimų institutus ir startuolius. „Agrifood“ visose trijose Baltijos šalyse organizuoja hakatonus, kurių metu padeda žemės ūkio įmonėms rasti naujų galimybių. Estijos ministrė ir „Agrifood“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė susitarė dėl kelių galimų ateities bendradarbiavimo projektų.
Ketvirtadienį P. Hartman taip pat lankėsi Estijos ambasadoje Vilniuje ir susitiko su naujai paskirta ambasadore Kaili Terras. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama visapusiškam saugumui, krizių centrams ir aprūpinimui maistu. Ministrė taip pat domėjosi žemės ūkio įmonių vaidmeniu ambasados ekonominės diplomatijos veikloje ir Estijos maisto gamintojų susidomėjimu Lietuvos rinka.
Penktadienį Baltijos šalių ministrų susitikimas tęsėsi Vilniuje ir Kaune: vyko daugiašalės diskusijos ir vizitai į vietos įmones. Antrąją dieną daugiau dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos plėtrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...