- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
-
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
Baltarusijos opozicionieriai ir aktyvistai Lietuvos pašonėje statomą Astravo atominę elektrinę (AE) vadina Rusijos branduoline bomba, galinčia pakartoti Černobylio katastrofą. Pasak jų, Lietuva privalo nesustoti priešintis atominei jėgainei.
Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas įsitikinęs, kad jo šalyje statomą jėgainė yra Kremliaus karinis projektas, be kita ko, skirtas sutrukdyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Europa.
„Atominė jėgainė Astrave – tai Rusijos branduolinė bomba, padėta po pat siena su Europos Sąjunga, 45 kilometrai nuo čia (Vilniaus – BNS). Tai karinis strateginis V. Putino projektas, hibridinė branduolinė grėsmė“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje, prasidedant pirmajam Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimui, sakė P. Severinecas.
Būtina reikalauti visiško Astravo elektrinės sustabdymo
Jo teigimu, būtina reikalauti visiško Astravo elektrinės sustabdymo ir demontavimo, o ne vien apsiriboti saugumo garantijomis.
„Tai antras Černobylis, dar daugiau – tai branduolinio karo priemonė. Ką ir kaip čia galima padaryti? Galima siūlyti A. Lukašenkai pinigus, kad jis uždarytų pirmąjį bloką ir nestatytų likusiųjų. Galima daryti spaudimą režimui ir Rusijai, bet jokiu būdu negalima kalbėti apie TATENA ekspertų „pasakas“, neva ten viskas saugu (...) Astrave dauguma darbuotojų bus iš Rusijos. Kiek iš jų bus su antpečiais ir ką jie iš tiesų ten veiks – didelis klausimas“, – kalbėjo P. Severinecas.
Baltarusijos nepriklausomybės signataras, „Europos dialogo“ centro vadovas Anatolijus Lebedko pažymi, kad nors nuo Astravo iki Vilniaus yra kur kas trumpesnis atstumas negu iki Minsko, svarbiausia ne kilometrai, nes branduolinė katastrofa gresia visam regionui.
„Nelaimė nematuojama kilometrais, nes viskas priklausys, kur papūs vėjas, o to nežino niekas. Todėl tai yra bendra problema – ir Europos Sąjungos, ir Baltarusijos, ir netgi JAV, nes visi suprantame, kad Astravo AE tai nėra elektros energijos gamybos projektas, jis sprendžia visiškai kitas užduotis“, – kalbėjo A. Lebedko.
Tai antras Černobylis, dar daugiau – tai branduolinio karo priemonė.
Baltarusijos žaliųjų partijos pirmininkas Dmitrijus Kučiukas sutinka, kad Astravo AE lyginimas su Černobyliu yra visiškai adekvatus, o ir dabartinių statybų Baltarusijoje pažeidimai, regis, veda prie tokios pat nelaimės.
„Baltarusija labiausiai nukentėjo nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, tie pažeidimai kurie vyksta elektrinėje, gali lemti, kad katastrofa, įvykusi tuomet, gali pasikartoti ir Astrave (...) Pasisakome už tai, kad Baltarusija išliktų nebranduoline valstybe“, – kalbėjo D. Kučiukas.
Baltarusijos aktyvistai, paklausti, ar tiki Lietuvoje įsteigto Sąjūdžio prieš Astravą sėkme, teigė, kad kova negali liautis.
„Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Prisimenant dar tarybinius laikus, vienas žmogus, pavarde A. Sacharovas (...) niekas negalėjo patikėti, kad tai, apie ką jis kalba, kurią nors dieną išsipildys. Todėl reikia tiesiog tikėti. Tai tikrai reali grėsmė. Ir čia klausimas ne tiek ir ne tik paprastiems piliečiams Baltarusijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje, kiek politiškai aktyviems žmonėms – jiems tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė A. Lebedko.
D. Kučiukas teigia, kad Lietuva, rūpindamasi ir ekonominiais interesais, jokiu būdu neturi švelninti savo tono dėl Astravo AE. Jis kalbėjo apie naftos ir ateityje galimai dujų tranzitą per Klaipėdą į Baltarusiją, pastarajai nesutariant dėl energetinių išteklių tiekimo su Rusija.
„Svarbu, kad Lietuva pasiūlytų pagalbą transportuojant angliavandenilius per savo uostą. Bet nederėtų painioti atominės energetikos – šios uždelsto veikimo bombos – su ekonominiu efektu. (...) Lietuva turi ir toliau užimti griežtą poziciją iki galo, nepaisant, ar yra galimų ekonominio bendradarbiavimo naudų“, – sakė D. Kučiukas.
Jis pabrėžė, kad tikėtųsi ir ES spaudimo Baltarusijai dėl Astravo AE.
P. Severinecas, savo ruožtu, teigia pastebintis Vakaruose, JAV ir ES tam tikro „pragmatizmo“ ir gyvuojantį mitą, kad neva Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Tačiau, pasak P. Severineco, toks požiūris yra naivus ir pražūtingas.
„Todėl lietuviams reikia laikytis, o Vakarams – suprasti: A. Lukašenka visus kontaktus su Vakarais parduoda Kremliui. Anksčiau ar vėliau jis tai padarys ir vėl, už kokią nors eilinę paskolą arba jį tiesiog parklupdys ant kelių“, – teigė jis.
Pasak aktyvisto, reikia neprarasti vilties dėl Astravo AE stabdymo net ir dabar.
„Šansų yra visuomet. Labai puiku, kad Lietuvoje renkasi toks forumas, kad randasi naujų organizacijų, nes tai – ne tik lietuvių, ne tik baltarusių reikalas. Jeigu kas nutiks Astrave, nukentės visas regionas. Būtina susirūpinti visiems: lenkams, rusams, latviams, o pirmiausia, žinoma, – baltarusiams ir lietuviams. Tad manau, kad šansų yra, reikia kovoti ir nepasiduoti“, – ragino P. Severinecas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pats A. Lukašenka prieš šiemet vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus delsia su Astravo AE paleidimu, nes žino, kad baltarusiai puikiai prisimena Černobylio avariją.
A. Lebedko pastebėjo, jog rinkimuose Baltarusijoje vėl baiminamasi jų rezultatų klastojimo.
„Baltarusijoje mes nevartojame žodžio rinkimai (...) Mes sakome „politinė kampanija be taisyklių“. (...) Intriga vis tiek išlieka, nes realus Aliaksandro Lukašenkos reitingas šiandien – daugiausia apie 15 proc. Tai yra, jis nesugebėtų laimėti rinkimų pagal ESBO standartus. Vadinasi, bus klastojimas, bus apgaulė, ir, greičiausiai, kils žmonių protestų“, – aiškino A. Lebedko.
Nobelio premijos laureatė: žmonija nepasimokė iš Černobylio
Kalbėdama apie šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič teigia, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio.
„Galų gale, kai sužinojau apie Astravo elektrinės statybą, man buvo akivaizdu, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio ir eilinį kartą supratau, kad tie, kas tai sumanė ir tai vykdo, jie visiškai nepaisė Černobylio pamokų“, – sakė S. Aleksijevič.
Ypač Kremlius mėgsta erzinti tuos, su kuriais susidoroti negali, pas kuriuos negali ateiti su karine technika, kaip tai buvo Donbase.
Seimo rūmuose šeštadienį surengtame pirmajame Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavime su garsia baltarusių rašytoja buvo susisiekta telefonu.
„Aš norėčiau pasakyti, kad aš rašytoja, kuri parašė knygą „Černobylio malda“ apie Černobylį, apie jo zoną, kurią išvaikščiojau skersai išilgai. Ir man buvo visiškai aišku, kad šitos technologijos kertasi su mūsų morale, psichologija, vertybėmis, nes aš mačiau žemę, iš kurios žmogus jau pasišalino ir grįš gal tik po daug, daug šimtmečių“, – teigė Nobelio premijos laureatė.
Ji taip pat pridūrė, kad Astravo atominė elektrinė yra Kremliaus „erzinimo elementas“, o Baltarusiją Maskva laiko pririšusi „prie trumpo pavadžio“.
„Man atrodo, kad taip, toks erzinimo elementas visada egzistuoja. Ypač Kremliaus politikoje. Ypač Kremlius mėgsta erzinti tuos, su kuriais susidoroti negali, pas kuriuos negali ateiti su karine technika, kaip tai buvo Donbase“, – sakė S. Aleksijevič.
„Kremlius mus laiko pririšęs prie trumpo pavadžio“, – teigė ji.
S. Aleksijevič ne kartą anksčiau yra išsakiusi kritikos dėl Lietuvos pašonėje statomos jėgainės.
Baltarusių rašytoja 2015 metais buvo apdovanota prestižine Nobelio literatūros premija.
Šeštadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas.
Politikai ir visuomenininkai vasario 1 dieną įsteigė visuomeninį judėjimą, kuriuo bus siekiama priešintis Astravo AE, nepaisant to, kad pirmąjį reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet.
Tarp organizacijos steigėjų – pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, politologas Raimundas Lopata ir kiti.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, Minskas kaltinimus neigia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...