Kelininkai, pernai ypač piktinęsi valdžios sprendimais sumažinti finansavimą, tikisi atsigriebti šiemet. Dar 2008-aisiais kelių tiesimo įmonės mėgavosi įspūdingais pelno rodikliais. Pernykščiai rezultatai kuklesni, bet kitiems ūkio sektoriams gėdos nepadarytų.

Piginasi lėčiau

Kelininkai darbų kainas linkę mažinti ne taip spėriai kaip, pavyzdžiui, statybininkai. Tai rodo Statistikos departamento skaičiuojamas statybos sąnaudų kainų indeksas. Kelių ir gatvių tiesimo kainų indeksas per metus pakito mažiausiai – nuo 134,6 iki 122,6 punkto. O gyvenamosios statybos kainų indeksas per minėtą laikotarpį krito kur kas labiau – nuo 137,7 iki 114,7 punkto.

Tačiau kelių tiesimo bendrovių atstovai tikino, jog priekaištai, kad jie neskuba mažinti paslaugų įkainių ir vis dar gyvena aukso amžiuje, nepagrįsti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas dienraščiui aiškino, kad tokio drastiško įkainių kritimo šiame sektoriuje, palyginti su statybų, nematyti dėl mažai kitusių importuojamų žaliavų ir medžiagų kainų. "Lietuva yra maža rinka ir jos įtaka ribota. Lenkijoje darbų apimtis ir per 2009-uosius nesumažėjo, todėl medžiagų paklausa mažai pakito, nesikeitė ir jų kaina", – įrodinėjo V.Puodžiukas.

Nors V.Puodžiukas tikslių skaičių įvardyti negalėjo, pasak jo, pagal LAKD pasirašytas sutartis šiuo metu kelininkai darbus sutinka atlikti už 20–30 proc. mažesnę kainą negu 2008 m.

Ėmėsi dempingo?

Pačios kelių tiesimo bendrovės 2009-ųjų pradžią vadina chaoso laikotarpiu, kai viešojo pirkimo kainos buvo nuleidžiamos žemiau ekonomiškai pagrįstos ribos. Pasak bendrovės "Panevėžio keliai" atstovės spaudai Rasos Čepienės, bet kurie metų pradžioje skelbti konkursai rangos darbams sulaukdavo didelio dalyvių skaičiaus, tai esą labai numušė darbų kainas.

"Konkursus kartais laimėdavo tos bendrovės, kurios objektą sutikdavo pastatyti už 30 proc. užsakovo apskaičiuotos projekto kainos, vadinasi, padarydavo 70 proc. nuolaidą. Tai buvo panašu į dempingą siekiant išsaugoti rinkos dalį", – apie padėtį rinkoje kalbėjo R.Čepienė.

Ji pateikė ir kelis pavyzdžius. 15,9 mln. litų vertės konkursą įrengti geležinkelio viaduką per Varnėnų gatvę Klaipėdoje laimėjo bendrovė, pasiūliusi darbus atlikti 35 proc. pigiau, o 32 mln. litų vertės Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo tako modernizavimo darbus kita įmonė pasišovė atlikti už 20 mln. litų.

Minėtus konkursus skelbusios valstybės institucijos džiaugėsi galėsiančios gerokai sutaupyti, nors akivaizdu, kad tokios tendencijos nė kiek nedžiugina užsakymų netenkančių rinkos senbuvių.

R.Čepienės teigimu, kainas numušusios bendrovės ateityje neva neišvengs keblumų – jos rizikuoja projektą įgyvendinti nekokybiškai, neatsiskaityti su subrangovais arba bankrutuoti, o už padarinius gali tekti atsakyti garantijų teikėjams: bankams ir draudimo bendrovėms.

Tiesa, nuo 2009 m. rugsėjo įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, reikalaujanti pagrįsti ne tik neįprastai didelę, bet ir neįprastai mažą kainą. Šiuo metu, pasak R.Čepienės, "Panevėžio keliai" kelių statybos darbus pasirengę atlikti trečdaliu mažesnėmis kainomis negu prieš metus, ir būtent siūlant tokius įkainius esą galima laimėti konkursus šiuo metu.

Įspūdingi rezultatai

2008-uosius kelininkai dar ilgai prisimins kaip klestėjimo metus. Per juos šalies kelių ir gatvių tiesimo darbams buvo skirta rekordinė suma pinigų – iš viso apie 1,8 mlrd. litų.

Viena didžiausių kelių tiesimo įmonių "Kauno tiltai", šiuo metu priklausančių įmonių grupei "Tiltra Group", per 2008-uosius gavo 637 mln. litų pajamų. Palyginti su 2007 m., bendrovės pajamos išaugo daugiau negu dvigubai. Įspūdingai išsipūtė ir "Kauno tiltų" pelnas – nuo 13 mln. litų per 2007 m. iki 46 mln. litų per 2008-uosius.

Pasiekusi rekordinių rezultatų 2008-aisiais galėjo girtis ir bendrovė "Panevėžio keliai". Jos pardavimo pajamos 2008-aisiais siekė 317,6 mln. litų, o grynasis pelnas – 19,3 mln. litų. Ankstesniais metais "Panevėžio keliai" buvo gavę 233 mln. litų pajamų ir 14,1 mln. litų pelno.

Gelbsti ilgalaikės sutartys

Solidų pelną kelininkai, be abejo, planavo ir 2009-aisiais, tačiau apetitą apkarpė krizė ir ją bandanti įveikti valstybė. Praėjusių metų pradžioje kelių darbams planuota skirti 1,3 mlrd. litų, tačiau metų viduryje peržiūrėjus šalies biudžetą ir Vyriausybei užsimojus taupyti, lėšos sumažintos iki 775 mln. litų. Pagal šį rodiklį grįžta į 2003 m. lygį.

"Palyginti su 2008 m., lėšos kelių priežiūrai praėjusiais metais buvo sumažintos daugiau kaip milijardu litų. Savaime suprantama, kad tai turėjo paveikti bendrovių pajamas ir pelną" , – apibendrino V.Puodžiukas.

Kelininkus vienijančios asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas teigė, kad bendrovių padėtis gana skirtinga. "Įmonių, kurios turėjo ilgalaikes sutartis, pagal kurias finansavimas numatytas dar 2008-aisiais, o darbai tęsiami per 2009 m., padėtis lengvesnė. Tos, kurios tokių sutarčių neturėjo, pateko į sunkią padėtį", – sakė R.Gradauskas.

Beje, Susisiekimo ministerija ir kai kurios savivaldybės dar praėjusių metų pradžioje siekė peržiūrėti ilgalaikes sutartis ir tikėjosi sutaupyti bent 20 proc., tačiau tokie ketinimai ypač papiktino kelininkus. Šie tikino, kad kainų keitimas sutartyse nenumatytas. Be to, įkainių negalintys mažinti ir dėl iš anksto suplanuotų sudėtingų darbų.

Užsakovai skolingi

R.Gradausko teigimu, labiausiai kelininkų planus sujaukė tai, kad 2009-ųjų viduryje buvo gerokai apkarpyti asignavimai kelių remontui ir priežiūrai.

"Pusę metų dirbome planuodami darbų už 1,3 mlrd. litų, vėliau netikėtai reikėjo stabdyti pradėtus darbus, įšaldyti projektus, o galop Kelių direkcija (LAKD – red. past.) vis tiek liko skolinga 200 mln. litų. Už praėjusių metų darbus milijonus litų kelininkams skolingos ir savivaldybės", – tęsė pašnekovas.

Dėl to kelių tiesimo bendrovės, pasak asociacijos vadovo, buvo priverstos griebtis taupymo priemonių: mažinti atlyginimus, leisti darbuotojus nemokamų atostogų, atsisakyti dalies personalo. Vis dėlto kad ir kaip skųstųsi kelininkai, jų dalia kol kas nėra tokia sunki kaip statybininkų. Per praėjusius metus bankrotas buvo skelbiamas dešimtims statybų bendrovių, o iš 30 Lietuvos kelių asociacijos narių veiklą sustabdė tik dvi nedidelės įmonės – "Mažeikių automobilių keliai" ir "Šiaulių kelias".

Pelnas – mažesnis

Kuklesniems rezultatams ruošiasi ir stambiosios bendrovės. Pavyzdžiui, minėtosios įmonės "Tiltra Group", kurios sudėtyje yra ir "Kauno tiltai", trijų praėjusių metų ketvirčių pajamos sumažėjo maždaug 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais. Didžiausios įmonės akcininkės "Invaldos" 9 mėnesių ataskaitoje nurodoma, kad jai teko 6,370 mln. litų grynojo pelno iš kelių ir tiltų statybos veiklos, kuria užsiima "Kauno tiltų" grupė. Pernai sausio–rugsėjo mėnesiais šis rodiklis buvo 18,310 mln. litų.

Vis dėlto ir tokie "kuklesni rezultatai" kitų šalies sektorių įmonėms šiuo metu atrodo lyg nepasiekiamas miražas. "Kauno tiltai" per 9 šių metų mėnesius, preliminariais duomenimis, uždirbo apie 15 mln. litų grynojo pelno – beveik tris kartus mažiau nei pernai tuo pat laiku, kai jis buvo apie 42 mln. litų. Didžiąją dalį pelno įmonei pavyko uždirbti būtent per pirmą metų pusmetį, kai valstybė kelininkams buvo dosnesnė.

"Panevėžio kelių" pajamos lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau kaip du kartus, tačiau pelno esą nesitikima. "Tikimės, kad mūsų įmonių grupė 2009-uosius baigė nuliniu rezultatu, t. y. neturėsime pelno, tačiau pavyko išvengti ir nuostolių", – teigė R.Čepienė.

Peni ES

Šiemet iš valstybės biudžeto kelių infrastruktūros projektams numatyta skirti kiek daugiau negu praėjusiais metais – apie 880 mln. litų, nors dalis pinigų bus skirta 2009 m. skoloms padengti. Be to, panaši suma kelininkus turėtų pasiekti ir iš ES fondų. Tačiau jų tai vis tiek neguodžia.

R.Čepienė vylėsi, kad šie metai kelių tiesimo bendrovėms bus geresni už praėjusius, mat Susisiekimo ministerija ir LAKD ruošiasi panaudoti daugiau ES lėšų. "Išgyvenę labai sunkius 2009 m., kai kelių sektoriaus finansavimas sumažėjo 57 procentais, kelininkai tikisi šiokio tokio atsigavimo 2010-aisiais", – teigė R.Čepienė.

R.Gradauskas mano, kad ES lėšų poveikis bus trumpalaikis, o po metų vėl gali ištikti pinigų stygius. "Gerai, kad 2010-iesiems numatyta apie 1,5 mlrd. litų ir tikimės, kad ši suma nebus pakoreguota. Kita vertus, jeigu per 2010-uosius gausime planuojamą sumą ES lėšų, tai iš esmės būsime panaudoję visus pinigus, numatytus 2007–2013 m. laikotarpiui, ir klausimas lieka, kokio finansavimo reikia tikėtis 2011-aisiais", – kalbėjo jis.

Kelių rangos darbų finansavimas (mln. litų)

Šaltinis: LAKD