- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, specialistai dalijasi aktualia atmintine. Į ką, pasikeitus atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkai, dėmesį turi atkreipti kiekvienas gyventojas?
Skaitiklių parodymai. E-bankininkystės elektroninės atsiskaitymų knygelės ruošinyje išlikdavo praėjusio mėnesio skaitiklių rodmenys. Pasikeitus tvarkai, šie duomenys gali būti prarasti. Todėl, pildant naujas atsiskaitymo formas, reikės gyventojų dėmesio ir atidumo. Taip pat, atsiskaitant už komunalines paslaugas kovo mėnesį, vertėtų pasižymėti ir iki kito mėnesio išsaugoti elektros, dujų, vandens ir kitų skaitiklių rodmenis.
Įmokų už komunalines paslaugas kaina. Baiminamasi, kad dėl naujos tvarkos išaugs įmokų kainos, mat mokėti reikės ne už vieną, o už kelias ar net dešimt įmokų atskirai. Įmokų išlaidos priklausys nuo konkretaus banko, o kartu ir nuo to, kokį mokėjimo krepšelį bei banko mokėjimo planą gyventojas naudoja.
Laiko planavimas. Pasikeitus tvarkai, pildyti ir banko slaptažodžiais patvirtinti reikės ne vieną, o kelias įmokų formas. Todėl balandžio mėnesį mokėti už komunalines paslaugas vertėtų ne paskutinę dieną, o kilus neaiškumams rekomenduotina kreiptis į banką ar įmonę, su kuria turite atsiskaityti.
Egzistuoja alternatyvos. Sumažinti finansines ir laiko sąnaudas gyventojai gali rinkdamiesi daugkartiniams mokėjimams alternatyvias atsiskaitymo sistemas. Apmokėti komunalines sąskaitas vienu pavedimu galima savitarnos svetainėje „Mano gilė“. Tiesa, pastaroji sistema šiuo metu neaptarnauja Vilniaus energijos vartotojų, o dalį įmokų šioje svetainėje reikia kas mėnesį suvedinėti pačiam vartotojui.
Gyventojai, pageidaujantys vienu pavedimu apmokėti visus įprastinius mėnesio mokesčius, tai padaryti gali prisijungę prie sistemos „Viena sąskaita“. Šia nuo 2005 m. veikiančia Lietuvos banko licencijuota atsiskaitymo sistema naudojasi per 60 tūkst. Lietuvos namų ūkių, vienu pavedimu atsiskaitančių ir už komunalines, ir už kitų tiekėjų (interneto ir mobiliojo ryšio operatorių, saugos tarnybų, vaikų darželių ir kt.) paslaugas.
Pokyčiai – pavėluoti ir ne nuo to galo?
Lietuvos banko atstovų teigimu, bankinių elektroninių atsiskaitymo knygelių nebelieka dėl formalių Europos Sąjungos (ES) SEPA reglamento reikalavimų, siekiant suvienodinti atsiskaitymo eurais priemones.
„Šis žingsnis buvo neišvengiamas ir netgi pavėluotas. Tačiau suprantame viešumoje iškeltas abejones ir baimes, ar nuo pokyčių nenukentės gyventojai. Jos pateisinamos, nes kyla iš informacijos trūkumo“, - teigia „Viena Sąskaita“ direktorius Šarūnas Stanislovėnas.
Pašnekovo teigimu, stebėtis reikėtų ne senųjų elektroninių atsiskaitymo knygelių panaikinimu, o nepakankamu dėmesiu visuomenės švietimui: „Atsiskaitymas senovinėmis popierinėmis ar elektroninėmis knygelėmis jau senokai nebeatitinka modernios namų ūkio vadybos standartų. Automatiškai atnaujinami tarifai, pateikiami skaitiklių rodmenys, permokos, galimybė sekti ir grafiškai palyginti visų mėnesių išlaidų pokyčius – tai yra natūralūs dalykai, kurių turi reikalauti kiekvienas ES šalies mokėtojas.“
„Vienos sąskaitos“ vadovas pabrėžė, kad visą balandžio mėnesį bendrovė nemokamai konsultuos informacijos sraute pasimetusius Lietuvos gyventojus, kad perėjimas prie modernaus atsiskaitymo už paslaugas būdo žmonėms netaptų papildoma našta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...