Atsiranda net sportiški darbo rūbai

Darbo apranga - ne tik skiriamasis įmonės ženklas, bet ir priemonė, kuri turi užtikrinti saugų darbą.

Būtina tartis

Valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji inspektorė Inga Grunskytė teigė, jog įmonių savininkai vis daugiau dėmesio skiria darbo drabužiams.

„Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai nėra pakitę nuo 1998 metų. Tačiau darbdaviai vis labiau siekia užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas“, - teigė I.Grunskytė.

Tai daryti verčia vis labiau populiarėjančios kolektyvinės darbo sutartys, besikuriančios profsąjungos.

Apsauginės priemonės bei darbo drabužiai parenkami įvertinus rizikos faktorius. Darbdaviams būtina tartis su darbuotojų atstovais. Jie geriausiai žino, ko darbininkams reikia.

Nepatogūs rūbai

Sezoniniai darbuotojai ar priimti trumpalaikiams darbams žmonės dažniausiai neaprūpinami visais darbo drabužiais ir apsauginėmis priemonėmis. Nesudaromos sąlygos ir rūbams, apsaugos priemonėms laikyti.

Darbuotojai dažnai skundžiasi, kad rūbai ar apsaugos priemonės nepatogūs. Darbdavys, anot I.Grunskytės, privalo nedelsiant šiuos nesklandumus pašalinti.

Pagal darbuotojų aprūpinimo apsauginėmis darbo priemonėmis nuostatus visos priemonės turi būti sertifikuotos – atitikti ES reikalavimus. Jei to nėra, Valstybinė darbo inspekcija netgi gali skirti baudą nuo 500 iki 5000 litų.

Kokybė - svarbiau

Klaipėdoje darbo apranga prekiaujančių įmonių atstovai teigė, jog drabužių kokybė šiuo metu yra svarbiau nei kaina.

Bendrovės „Clemco Baltic“ pardavimo skyriaus vadovas Zigmas Dragūnas sakė, jog darbuotojų saugumas yra svarbiausias dalykas ir jį blogindamas pinigų nesutaupysi.

Bendrovės „Sabelijos prekyba“ Klaipėdos filialo pardavimo skyriaus vadovas Romualdas Paplauskas teigė, kad šiuo metu ypač populiarūs statybininkų darbo rūbai. Grubų darbo rūbų komplektą (švarkas, kelnės arba puskombinzonis) jie gali pasiūlyti už 40-90 litų. Avalynė kainuoja nuo 45 iki 150 litų.

Bendrovės „Saugima“ pardavimo vadybininkė Rasa Kikilienė teigė, jog šiuo metu paklausą įgauna ir sportinio tipo darbo drabužiai. Jie išsiskiria savitu dizainu ir gana didele kaina. Įmonės pradėjo labiau vertinti savo įvaizdį ir darbuotojus, todėl perka ir brangesnius darbo rūbus. Vidutinė darbo kostiumo (švarkas ir kelnės) kaina „Saugimos“ bendrovėje yra – 65, šalmų - 30, akinių – apie 15, ausinių – apie 40 litų.

Bendrovės „Siampeks“ vadybininkė Olga Černova minėjo, kad vasarą ypač populiarūs lengvi darbo drabužiai: puskombinezoniai, marškinėliai, kepuraitės nuo saulės.

Dalina komplektus

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komercijos direktorius Egidijus Petrauskas aiškino, jog savo darbuotojus aprūpina drabužiais, kurie pritaikyti dirbti lauke, apsaugo nuo vėjo, lietaus. Rinkdamasi darbo rūbus, „Bega“, anot E.Petrausko, pirmiausia orientuojasi, kad darbuotojams būtų patogu ir saugu dirbti.

Kiekvienas „Begos“ darbuotojas kas dvejus metus gauna po du aprangos komplektus – žiemai ir vasarai. Vieną žmogų metams aprūpinti drabužiais, batais ir specialiomis apsauginėmis priemonėmis vidutiniškai kainuoja apie 238 litus.

„Klaipėdos duonos“ pirkimo skyriaus direktorė Vida Kontrimienė teigė, jog bendrovė savo darbuotojus aprūpina natūralaus pluošto kokybiškais drabužiais. Įmonė neturi apsibrėžusi konkrečios sumos, kurią skiria darbo aprangai įsigyti.

„Inkomstos“ bendrovės komercijos vadovas Antanas Černeckis patikino, jog darbo drabužiai keičiami netgi dažniau nei kartą per metus. Skiriamos ir papildomos apsaugos priemonės – diržai, šalmai, antkeliai. Vienam žmogui aprūpinti darbo apranga „Inkomsta“ per metus išleidžia apie 300 litų.

Norėtų ir batų

Statybų bendrovė „Konsolė“ vieną darbuotoją aprūpindama darbo drabužiais vidutiniškai išleidžia apie 100 litų per metus. Bendrovės darbininkai skundėsi, jog neskiriami specialūs batai.

„Klaipėdos želdinių“ bendrovės darbuotoja Julija, nepanorusi pasakyti savo pavardės, guodėsi, kad vieno rūbų komplekto per metus yra mažai.