- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorinis elektros sistemos bandymas pavyko. Taip energetikos ministras Dainius Kreivys atsiliepia apie šeštadienį atliktą elektros tinklo atjungimą nuo Rusijos, Baltarusijos ir kitų Baltijos šalių. Nors iššūkių netrūko, tikimasi, kad bandymas bus padrąsinimas Latvijai ir Estijai sinchronizuotis anksčiau. Kada realiai atsijungsime nuo Rusijos valdomos sistemos, pasakojama LNK reportaže.
Savaitgalį įvyko bene ryškiausias įvykis energetikos istorijoje – pirmąkart dešimčiai valandų Lietuvos elektros tinklas veikė savarankiškai be Rusijos kontroliuojamos sistemos. „Litgrid“ įmonėje skambėjo plojimai.
„Turėjome atjungti liniją su Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sistemomis. Šeštadienį, 11 val., buvo atjungta paskutinė linija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Kone pusę paros elektra tekėjo iš įvairiausių šalies elektrinių. Pasitelkta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kruonis, Utenos baterijų parkas. Neapsieita ir be jungčių su Lenkija ir Švedija. Sistemos priežiūrą valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sąlygos nebuvo idealiausios. Jeigu būtų buvę daugiau vėjo, būtų lengviau valdyti dažnį“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jei vėjo buvo per mažai, saulės energijos šiltą dieną prigaminta daugiau nei reikėjo vartojimui. Tai išėjo į naudą žmonėms, perkantiems elektrą už biržos kainą. Kurį laiką elektra jie naudojosi dykai.
„Išskirtinės buvo vidurdienio valandos, kuomet saulės generacija buvo maksimali. Ir elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos“, – teigė D. Matelionis.
Elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos.
Su istoriniu įvykiu pasveikinti energetikų atvyko ir premjerė. Bandymas parodė, kad susijungti su Vakarų Europos tinklais galime greičiau.
„Esame numatę, kad 2024 metų pirmame pusmetyje galėtume atlikti pagreitintą sinchronizaciją ir nereikėtų laukti 2025-ųjų pabaigos“, – kalbėjo R. Masiulis.
Bandymui pasibaigus, Lietuvos elektros sistema ir vėl – BRELL žiede, kurį centralizuotai valdo Maskva. Apie pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos sistemos reikia įspėti mažiausiai prieš pusmetį.
„Rugpjūčio 8-oji yra ta diena, kada turime pranešti, ar pratęsiame, ar nepratęsiame BRELL sutartį“, – konstatavo energetikos ministras D. Kreivys.
Trauktis iš BRELL sutarties Lietuva ketina tik kartu su Latvija ir Estija. Prieš tai kaimynams reikės pristatyti bandymo rezultatus. Ir, kaip teigia D. Kreivys, veikiausiai teks ne vieną mėnesį įtikinėti.
„Kai turėsime studijų rezultatus, jei jie bus teigiami, yra susitarimas, kad galėsime sinchronizuotis greičiau“, – sakė energetikos ministras.
Prieš dvi savaites Lietuvoje lankęsis Latvijos energetikos ministras nematė galimybių su Vakarais susijungti greičiau.
„Turime pabaigti projektą iki 2025-ųjų. Ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – kalbėjo Latvijos energetikos ministras Raimondas Čudaras.
„Latviai vėluoja su kai kurios įrangos įsigijimu, baterijų parko įrengimu. Ne tik šiais metais, bet gal ir kitais jie to galbūt neturės“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Kaimynai ne tik vilkina išėjimą iš Rusijos valdomos sistemos. Latvija ir Estija nedalyvauja ir izoliuotame elektros bandyme. Lietuva jį norėjo atlikti drauge su visomis Baltijos šalimis.
Lietuva sako iki šiol atlikusi 60 proc. sinchronizacijos darbų. Juos pabaigus, „Litgrid“ vadovas sako, kad elektra pigs.
„Matome, kad elektros kainos mažės“, – teigė R. Masiulis.
Tačiau, anot eksperto V. Jankausko, dėl to kainos mažesnės nebus ir niekas nepasikeis.
Šeštadienį savarankiškai veikusi elektros sistema išnaudojo tik penktadalį savo rezervo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...