Atliekų deginimo gamyklos projektas stringa

Lietuvoje jau keletą metų kalbama apie būtinybę statyti atliekų deginimo gamyklas. Tokie tikslai įtraukti net į Nacionalinę energetikos strategiją. Kol kas darbai juda tik Klaipėdoje, o sostinėje projektas stringa dvejus metus.

Energija – iš atliekų

Šiukšlių deginimo gamyklas planuojama statyti 5–7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir šių atliekų deginimo įrenginių statybą numatyta net Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Energetikos ministerijos ruošiamoje Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo veiksmų programoje. Energetikos ir Aplinkos ministerijų specialistai taip pat teigia palaikantys šiuos projektus.

"Statant komunalinių atliekų deginimo gamyklas vienu šūviu galima nušauti du zuikius – sprendžiama jau sąvartynuose nebetelpančių buitinių atliekų problema ir dar gaminama energija. O šios po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, mums reikės daug. Danai atliekas, kurių negalima perdirbti, degina jau nuo Pirmojo pasaulinio karo, ir vargo nemato. Aišku, pas mus dar neįsibėgėjo rūšiavimo procesas, gyventojai dar, matyt, iki to neužaugo, bet tai deginti atliekoms trukdyti neturėtų", – teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Daugelyje Europos šalių atliekų deginimo gamyklos veikia jau kelis dešimtmečius. Atliekų deginimas visame pasaulyje laikomas viena pažangiausių komunalinių atliekų utilizavimo technologijų, kuri išsiskiria mažiausiu poveikiu aplinkai.

Derinimas stringa

Kad atliekos iki šiol be jokios naudos kaupiasi sąvartynuose, priminė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė: "Problema ta, kad Lietuva blokavo bet kokių alternatyvių elektros energijos šaltinių plėtrą Lietuvoje. Kiekvienas miestas pagal dabartines technologijas žiemos laikotarpiu gali apsišildyti degindamas savo atliekas, ypač didelis miestas."

Nepaisant valdžios atstovų raginimų, realūs darbai juda itin lėtai. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo veiksmų programa irgi dar neparengta, o verslininkai negali įveikti biurokratinių užkardų.

"Pagrindinis trukdys jau dvejus metus išlieka tas pats – įvairių valstybinių institucijų pareigūnų "kruopštumas" derinant elektrinės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Jau dvejus metus esame siunčiami nuo vienų durų prie kitų. Pagal derintojų pastabas tiksliname ir pildome ataskaitą, nors tai – tik neesminiai paaiškinimai, kurie specialistams turėtų būti suprantami be ilgų teorinių aprašymų", – guodėsi Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos direktorius Raimondas Petreikis.

Jis įsitikinęs, jog smulkmeniškos pastabos negali pakeisti ataskaitos rengėjo padarytos išvados, kad planuojama gamyklos ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra galima.

"Šį pavasarį buvome priversti iš naujo derinti PAV ataskaitą – pristatyti ją visuomenei ir suderinti ją su visais subjektais, nors ataskaita, kurioje pateikta ta pati išvada, jau buvo suderinta. Esame užstrigę – nesibaigia derinimo procesas, kuris neturi aiškaus pabaigos termino. Šiuo metu ataskaita jau kelintą kartą derinama su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, nors anksčiau ši institucija ją jau buvo suderinusi", – piktinasi verslininkai.

Be to, kol kas dar neišspręstas ir ES paramos klausimas. "Tikimės gauti iki 20 proc. projekto vertės ES lėšų, tačiau dar nebaigtas net finansavimo sąlygų aprašas, jį rengia Aplinkos ministerija. Paramos skyrimo procesas labai sudėtingas, ir sunku spręsti, kiek jis truks. Jeigu pavyks sutvarkyti dokumentus, statybos užtruktų apie trejus metus", – sakė Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos vadovas.

Gyventojai nepasitiki

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius tikina, kad verslininkams tikrai neketinama trukdyti. Tiesiog tokie įstatymai.

"Departamentas Regioninei komunalinių atliekų deginimo gamyklai pateikė maždaug pusšimtį pastabų, didelė jų dalis – esminės. Nebuvo aiškiai atsakyta ir į svarbiausų klausimą – ar ta gamykla nekels pavojaus gyventojų sveikatai. Dėl to verslininkų buvo paprašyta patikslinti PAV ataskaitą. Dabar derinama. Kiek žinau, savivaldybė jau pritarė. Jei ten viskas iš tikrųjų gerai, nėra ko pykti ir jaudintis", – teigė R.Masilevičius.

Jis taip pat pripažino, kad pagrindinė delsimo priežastis yra Lazdynų gyventojų pasipriešinimas.

Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla vilniečiams net tris kartus pristatė PAV ataskaitą. Specialistai patvirtino, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.

Pilni sąvartynai – blogiau

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai aktyviai protestuoja prieš ketinimą jų kaimynystėje statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą.

Tiesa, toli gražu ne visi šalies gyventojai yra tokios nuomonės. Kazokiškių bendruomenė, gyvenanti šalia naujo sąvartyno, mielai keistųsi vietomis su vilniečiais.

"Lazdynų gyventojai priešinasi atliekų deginimo gamyklos statybai, bet jie nežino, koks baisus dalykas yra sąvartynas šalia namų. Vilniečiai skundžiasi, kad tos visos gamyklos smirda, o pas mus būna dienų, kai dūstame – čia nuolat išsiskiria metano dujos. Mes jau ruošiame raštą ir žadame eiti pas Prezidentę, prašyti, kad ji pabandytų paspartinti tų gamyklų statybų procesą, nes toliau taip gyventi nebegalime", – dienraščiui skundėsi Kazokiškių gyventoja Ina Stačiokienė.

Moteris tikisi, kad pastačius atliekų deginimo gamyklas, jos ne tik degintų gyventojų generuojamas atliekas, bet ir utilizuotų bent dalį Kazokiškių sąvartyne atgulusių šiukšlių.

Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, daugelis jų – Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose.

Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija – net 127. Vokietijoje veikia 67, Italijoje – 47, Danijoje ir Šveicarijoje – po 30, Švedijoje – 29 gamyklos. Šiuo metu Europoje statoma ar planuojama statyti dar 35 atliekų deginimo linijas, 8 jų – Švedijoje, po 6 – Vokietijoje ir Airijoje, 3 – Čekijoje ir 2 – Vengrijoje.

Atliekų deginimas ekologiškesnis ne tik už atliekų laidojimą sąvartynuose, bet ir už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą. Deginant atliekas, palyginti su šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu kartu, būtų mažiau išmetama šių teršalų:

- žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – net 1200 kartų;

- aplinką rūgštinančių medžiagų – 320 kartų;

- klimatą šildančių dujų – 12 kartų;

- vandens telkinių užaugimą skatinančių eutrofikuojančių medžiagų – beveik du kartus.