Lietuvos ir būsimos strateginės investuotojos į naują atominę elektrinę - Japonijos ir JAV kompanijos „Hitachi -GE Nuclear Energy“ derybos dėl koncesijos sutarties artėja prie pabaigos, sako energetikos ministras.

„Derybos dėl koncesijos eina į pabaigą“, - trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė Arvydas Sekmokas.

Atsakydamas į socialdemokratės Birutės Vėsaitės klausimą, ar koncesijos sutartis su „Hitachi“ bus pasirašyta, jeigu Lietuva neturės aiškaus atsakymo iš Latvijos ir Estijos dėl jų dalyvavimo elektrinės statyboje, A.Sekmokas teigė, kad kaimynų apsisprendimo nelauks.

„Koncesijos sutarties dalyviai nėra estai ir latviai. Derybos su jais vyksta toliau. Turime atskirti du klausimus - principines koncesijos sąlygas - kokiomis sąlygomis elektrinė bus statoma, kokiomis sąlygomis Lietuva suteikia teisę statyti elektrinę. Regioniniams partneriams neturint, sakyčiau, principinio sprendimo, ar Lietuva eina į tą, daryti sprendimą vienokį ar kitokį, įnešti savo pinigus, būtų, sakyčiau, per ankstyva“, - kalbėjo energetikos ministras.

Koncesijos sutarties sąlygoms ir jos projektui turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad sutartis bus pasirašyta iki liepos.

Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos AE valdymo įmonės akcijų ir, pasak ministro, „orientuojantis į 17 mlrd. litų elektrinės vertę“, investuoti beveik 6 mlrd. litų.
„Kaina (elektrinės statybos - BNS) gali būti tik mažinama, o ne didinama. To mes negalime sau leisti“, - pareiškė ministras.

Nuosavo kapitalo dalimi, pasak jo, bus dengiama nuo 30 iki 50 proc. visų projekto kaštų. “Nuosavo kapitalo dalis priklausys nuo to, kokius pasieksime susitarimus su finansinėmis institucijomis", - sakė A.Sekmokas.

Jis pakartojo, kad elektros gamybos savikaina atominėje elektrinėje būtų apie 7-10 centų už kilovatvalandę. „Jeigu rodikliai bus didesni - virš 10 centų, tas projektas nebus įgyvendinamas“, - sakė ministras. Jis pabrėžė, kad jeigu elektrinės statyba dėl įvairių priežasčių brangs, būtų svarstoma, ar neverta Lietuvai projekto atsisakyti.

A.Sekmoko teigimu, dabar jau yra „pagrįsta 80 proc. su trupučiu“ elektrinės statybos kainos.

A.Sekmokas informavo, kad per visą būsimos elektrinės veiklos laikotarpį - nuo 2020-ųjų iki 2080 metų - šalies biudžetas gaus 5 mlrd. litų pajamų, bendrasis vidaus produktas išaugs 27 mlrd. litų, o užsienio investicijų ketinama sulaukti apie 11 mlrd. litų.

Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui Japonijos kompanijai „ Hitachi “, taip pat trijų Baltijos šalių energetikos įmonėms, jėgainė bus pastatyta iki 2020 metų. Skaičiuojama, kad nauja atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), 50-70 proc. jos vertės turėtų finansuoti Japonijos, JAV ir Europos bankai.

Teigiama, kad Japonijos korporacija „Hitachi“ ir šos šalies bankai galėtų valdyti iki 26 proc., Estija ir Latvija - po 20 proc., Lietuva - 34 proc. būsimosios elektrinės valdymo įmonės akcijų.

„Hitachi“ ir Lietuvos Vyriausybė šiais metais ketina pasirašyti galutinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos. Reaktorių statys Japonijos „Hitachi“ ir JAV „General Electric“ bendra įmonė „Hitachi-GE Nuclear Energy“. „Hitachi“ pasiūlė įrengti pažangųjį verdančio vandens reaktorių, kurio galingumas sieks 1,3 tūkst. megavatų.
2009 metų pabaigoje uždarytos Ignalinos atominės elektrinės gamybos savikaina buvo apie 6 centai, o šiuo metu elektros rinkos kaina Lietuvoje yra apie 18 centų.