Artėjantis sunkmetis verčia galvoti apie papildomas pajamas: siūlo atsisakyti sovietinio požiūrio

– Ar lietuviams kultūriškai priimtina dirbti papildomai?

– Lietuviai ribotai įsivaizduoja papildomą darbą. Į papildomą darbą galima žiūrėti gerokai plačiau. Šiuolaikinės priemonės, ypač nuotolinis darbas, tendencijos, kurias stebime, visai kitaip veikia žmonių mąstymą.

– Kas yra papildomas darbas? Dažnai įsivaduojame, kad po vienos darbovietės vakare reikia važiuoti į kitą.

– Papildomas darbas dėl ko? Kam jį dirbti? Jei dėl savirealizacijos, tai gali būti kažkoks pomėgis, mėgstama veikla. Mano papildomas darbas – mokslinė veikla, kuri leisdavo realizuoti save. Norint papildomų pajamų, reikia galvoti, ką galiu daryti. Juk nebūtina įsidarbinti ir dirbti papildomas keturias valandas. Galima kažką nuomoti, investuoti ir iš to užsidirbti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar papildomas darbas nerodo, kad kažkuo blogas pagrindinis?

– Pagalvočiau, kokios mano galimybės pagrindiniame darbe iš profesinio tobulėjimo srities. Pagrindiniame darbe kildamas savo profesinėje srityje, investuodamas į savo kompetencijas, gali gauti žymiai didesnį užmokestį, nei ieškant papildomo darbo. Visų pirma, reikia atsižvelgti į save ir apgalvoti, už ką man moka ir už ką mokėtų daugiau?

Visų pirma, reikia atsižvelgti į save ir apgalvoti, už ką man moka ir už ką mokėtų daugiau?

– Ar papildomas darbas yra naujas dalykas Lietuvoje? Kaip tai atrodo kitose šalyse?

– Kadangi daug domiuosi kelionėmis ir žmonių gyvenimo būdu skirtingose šalyse, tenka matyti, kad kai kuriose šalyse, jei neturi papildomos veiklos po darbo, nerealizuoji savęs. Jei iš tos veiklos dar gauni papildomų pajamų – panašumas. Turiu draugų, kurie užsiima tam tikrai mokymais, žirgų prajodinėjimu. Tai jiems ir hobis, ir gauna už tai pinigų. Reikia galvoti truputį kitaip, atsisakyti sovietinio mąstymo.

– Kokie trūkumai?

– Jei tai techninė, mašininė veikla ir nukreipta tik į pajamų uždirbimą, skatinčiau galvoti, kaip mažinti tai ir didinti savo kompetencijas, kad tokios veiklos ateityje būtų mažiau. Tačiau, jei tai veikla, kuri duoda peno, protinės, fizinės, psichologinės naudos, kodėl ne?

– Kiek papildoma veikla, palyginti su pagrindiniu darbu, atneša papildomos finansinės naudos?

– Tai priklauso nuo daug dedamųjų. Jei konstruosite per pasyvių pajamų prizmę – nuomojant daiktus, nekilnojamąjį turtą, pajamos gali būti gana nemažos. Jei investuosite ir investicinis portfelis pasieks tam tikrą sumą, žmonės konstruoja šeimoje finansinę laisvę, kelia tikslus, kad išvis dirbti nebereikia. Finansiškai neraštingas žmogus koncentruojasi tik į savo pagrindinę veiklą ir daugiau nieko nemato.

– Ar artėjantys sunkūs laikai verčia žmones galvoti apie papildomas pajamas?

– Tiek infliacija, tiek sunkmetis verčia galvoti. Skatinčiau galvoti plačiau. Papildomas darbas nebūtinai turi būti papildomos keturios valandos, atimtos iš šeimos ir asmeninio gyvenimo.