- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo didinti degalų akcizą. Degalų kainas švieslentėse vairuotojai mato kasdien, tačiau kiek moka už degalų akcizą, – nė nežino.
Šiuo metu bešvinių variklių benzinui akcizas siekia kone 0,5, o dyzeliniams – 0,4 euro centų už 1 l. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino – palaipsniui didinti: po dvejų metų – 0,1 euro centų, o 2026 m. dyzelino akcizas taptų didesnis už benzino.
„Turi būti nuosekli politika, kad dyzelinas, kuris taršesnis už benziną, nebūtų pigesnis. Yra tikslas suvienodinti mokesčiais“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
2025 m. brangtų ir benzinas, ir automobiliams naudojamos suskystintosios dujos. Jos iki šiol laikytos ekologiškesnėmis už įprastus degalus. Ministerija skaičiuoja, kad dėl to degalai palaipsniui brangtų nuo kelių iki keliolikos centų. Tačiau tikslas – ne papildyti biudžetą, o mažinti taršą, dėl kurios Lietuvai gresia baudos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Galima bauda arba mūsų papildomos išlaidos siektų 700 mln. eurų“, – pabrėžė aplinkos ministras.
Trejus metus maisto kurjeriu dirbantis Eugenijus vairuoja taupų dyzelinį automobilį, tačiau, išgirdęs apie didesnius mokesčius, vyras nebežino, ar kurjerio darbas apsimokės. Kas mėnesį degalams tektų išleisti papildomus 100 eurų.
„Reikia žiūrėti, ką pačios įmonės darys: ar didins tarifus, ar gal kompensuos valstybė“, – svarstė kurjeris Eugenijus Danilovas.
Dėl akcizų mokesčių pokyčių Seimo nariai ministrą užpuolė klausimais. Šių pataisų priimti nesiseka kone dvejus metus. Opozicija sako, kad dėl to, nes projektas kelia daug abejonių.
„Turime senstantį automobilių parką, kuris vis tiek bus naudojamas, tiesiog mokėsime daugiau už degalus, sumokėsime daugiau mokesčių įvairiausiomis formomis ir galiausiai mokėsime baudas ES, nes išmetamųjų dujų praktiškai nesumažės“, – ateities perspektyvas bandė nupasakoti Seimo narys Vytautas Gapšys.
70 proc. Lietuvos automobilių – dyzeliniai. V. Gapšys mano, kad vien tik dėl mokesčių dyzelinu varomų priemonių nesumažės, o žmonės piltis degalų važiuos į Lenkiją.
„Sunku pasakyti, bet tai, žinoma, paskatins ilgainiui persėsti į taupesnius automobilius“, – prognozavo S. Gentvilas.
Didinti akcizus planuojama, kai Lietuvoje vis dar dviženklė infliacija. Opozicija mano, kad dėl to kainos mažės lėčiau. Tačiau Finansų ministerija ramina: įtaka kainų augimui – menka.
„Akcizo didinimui ir CO2 dedamosios įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų apie 0,3 procentinio punkto“, – pabrėžė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Sunku pasakyti, bet tai, žinoma, paskatins ilgainiui persėsti į taupesnius automobilius.
Didinti mokesčių ūkininkams su mokesčių lengvatomis kovojanti Vyriausybė nesiryžta. Žemės ūkyje naudojamam žaliajam dyzelinui ir toliau numatyta lengvata. Tad už traktorių taršą veikiausiai mokės dyzelinius automobilius vairuojantys pensininkai.
„Ūkininkai turi išskirtines sąlygas ES mastu. ES apibrėžiama ir jų paramos politika, ir degalų politika. Mes tiesiog nusprendėme nesikišti“, – sakė aplinkos ministras.
Daugiau tektų mokėti ir savarankiškai besišildantiems namus. Kiltų mokesčiai ir už durpes, koksą, lignitą, akmens anglis, raudoną dyzeliną ir maisto gamybai naudojamas gamtines dujas.
„Daugelis šalių, teikdami akcizų ir mokesčių įstatymų projektus, lygiagrečiai teikia ir tam tikrus kompensavimo mechanizmus verslo atstovams arba fiziniams asmenims, kurie šiuo metu naudoja šiuos degalus“, – pastebėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Anot Finansų ministerijos, po dvejų metų vien iš akcizo mokesčio papildomai būtų surinkta 80 mln. eurų, o su dvideginio dedamąja – dvigubai tiek.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Sologubą „Snaigės“ vadovo poste laikinai keičia R. Lugovikas
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pa...
-
Viceministras: susitarus dėl Ukrainos grūdų patikros Klaipėdoje kol kas niekas nesikeis4
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį ...
-
„Ignitis grupė“ pratęs pernai sudarytas 334 mln. eurų vertės kreditavimo sutartis
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. ...
-
Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą2
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK. ...
-
D. Kreivys: Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius3
Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius. ...
-
Labiau susirūpinta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – ministerija siūlo įstatymo pataisas
Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pataisas, kuriomis siūlo aiškiau apibrėžti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbus. ...
-
Gyventojai apie draudikų pelną: jį pasididino iš mūsų įmokų2
Vilnietė Regina kaupti investiciniame gyvybės draudime pradėjo perkopusi 30-etį, ne kieno nors stumiama, o pati taip nusprendusi, praneša LNK. ...
-
Už bendrabutį Naujojoje Vilnioje pasiūlyta 2,4 mln. eurų1
Už buvusį bendrabutį Naujosios Vilnios centre, tarp „Maximos“ ir „Norfos“ parduotuvių ir netoli turgavietės, pasiūlyta pradinė kaina – 2,42 mln. eurų. Trečiajame Turto banko rengtame aukcione antradienį pradinė jo kaina...
-
Į Lietuvos rinką žada ateiti naujas bankas: ko tikėtis?4
Lietuva artimiausiu metu gali sulaukti naujo banko. Praėjusią savaitę tai paskelbęs Lietuvos bankas kol kas neišduoda, nei kokios valstybės tai žaidėjas, nei apskritai, koks tai būtų bankas ir kokias paslaugas jis galėtų teikti. Labiausiai r...
-
Statant „Rail Balticos“ Kauno mazgą bus nusavinta daugiau kaip 200 sklypų ir 300 pastatų1
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis...