- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.
„Dirbame su dviem grupėmis – tai yra su tomis kompanijomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje ir kurios turi ten (Rusijoje ir Baltarusijoje – BNS) savo padalinius ir nori perkelti savo darbuotojus bei jų šeimų narius, taip pat kalbame su tarptautinėmis kompanijomis, kurios nori iš šių sostinių ar didžiųjų miestų perkelti savo veiklą į Vilnių“, – sakė ministrė.
„Situacija yra ypatingai jautri, todėl dėl saugumo negaliu ir nenoriu minėti nei konkrečių tarptautinių kompanijų pavadinimų, nei būdų, kaip jie pateks į Lietuvą“, – pridūrė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, pagrindinės Rusijos ir Baltarusijos specialistų ir kompanijų problemos yra banko sąskaitų atidarymas, šeimos narių įdarbinimas bei mokykla vaikams, tačiau jos jau sprendžiamos.
„Sudėtingiau (rusams ir baltarusiams – BNS) yra atidaryti banko sąskaitas, tikiuosi., artimiausiu metu tai išspręsime, taip pat švietimas yra labai svarbi tema ir nors Vilnius gali pasigirti rusų kalba dėstančiomis mokyklomis, bet įmonės jau formuoja privatų klasterį, kur privačios mokyklos pasiūlys nebe išsilavinimą rusų kalba, o tarptautinį švietimą“, – sakė ministrė.
Ministrė pabrėžia, kad į Lietuvą atvykstantys specialistai iš Rusijos ir Baltarusijos čia gali jaustis saugūs, be to, gaudami leidimą įsikurti Lietuvoje jie buvo patikrinti atsakingų institucijų.
„Pati pagrindinė žinia, kad Lietuvoje turime augančią profesionalų bendruomenę, atvykstančią iš Baltarusijos, Rusijos, kurios nepritaria režimams, ir tie žmonės čia gali jaustis saugūs“, – sakė A. Armonaitė.
„Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, savarankiškai dirbantiems ukrainiečiams svarstoma leisti mokėti mokesčius savo šaliai, gauti lengvatines paskolas pradėti verslą Lietuvoje. Be to, supaprastinti reikalavimai norint įsidarbinti, dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų.
„Galėtume pakeisti teisės aktus, kad vadinamieji freelancer‘iai, kurie atvažiuoja čia – daugiausia moterys, – kad jie galėtų iš čia dirbti ir mokėti mokesčius savo šaliai. Tai dabar su Finansų ministerija radome tokį sprendimą, kad tie, kas turi kontraktą su Ukrainoje veikiančia įmone ir čia atkeliauja, jie bus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A. Armonaitė.
Anot ministrės, jei Seimas pritars, įmonės, kurios įdarbins aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš Ukrainos, taip pat galėtų gauti iki 5 tūkst. eurų kompensaciją už darbuotojo paiešką ir 3 tūkst. eurų – persikraustymo išlaidoms.
„Tokią schemą buvome suplanavę nuo pat pradžių iš visų šalių atvykstantiems specialistams, bet įvykus karui specialų kanalą atidarėme ir Ukrainos piliečiams, kurie su mažiau biurokratinių procedūrų, su mažesniu atlyginimo reikalavimu galėtų pasinaudoti šita schema“, – teigė A. Armonaitė.
Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimos narių. Pernai Seimas pakeitė įstatymus, kad būtų palengvinta įmonių relokacija iš trečiųjų šalių ir supaprastintas jų darbuotojų bei šeimos narių persikėlimas.
Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva laukia naujos įmonių persikėlimo į šalį bangos, nes tarptautinis verslas nori kuo greičiau palikti Rusiją ir Baltarusiją. Kai kurios Ukrainos įmonės taip pat domisi galimybe perkelti įmonių veiklą arba dalį darbuotojų dėl jų saugumo į Lietuvą laikinai, kol baigsis karas.
Susitikimo metu ministrė ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis verslininkams išsamiai pristatė naujausias Lietuvos iniciatyvas bei aptarė jau persikėlusių įmonių veiklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Sostinės taryba spręs dėl parkavimo kainos kėlimo, įves mažos taršos zoną senamiestyje1
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs dėl rinkliavos didinimo visose penkiose miesto parkavimo zonose ir mažos taršos zonos dalyje senamiesčio įvedimo. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...
-
Vyriausybėje – siūlymas neskelbti viešojo konkurso įsigyjant vikšrines kovos mašinas5
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...