Arbatpinigiai – privaloma duoklė ar padėka už paslaugą?

  • Teksto dydis:

10 proc. nuo užsakymo sumos – tiek lietuviai dažniausiai palieka arbatpinigių. Tuo metu amerikiečiai už tokią sumą jus pasivytų ir paklaustų, ar viskas gerai, gal nepatiko aptarnavimas. Vis dažniau atsiskaitant kortele dažnas žmogus nebesinešioja grynųjų, tačiau arbatpinigių galima palikti ir kortele. Kokia arbatpinigių kultūra vyrauja Lietuvoje? Apie tai pokalbis su restoranų ir kavinių tinklo vadovu Gediminu Balniu.

– Kiek tinkama palikti arbatpinigių – 10, 20 proc. ar daugiau?

– Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra. Tačiau kitose šalyse keičiasi ir auga arbatpinigių procentas. Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1950 m. iki dabar yra išaugę nuo 10 proc. iki 21 proc., t. y. 2022 m. vidutiniškai Amerikoje palikdavo 21 proc. arbatpinigių. Tai susiję su tuo, kad visuose sektoriuose, išskyrus restoranuose ir dar keliuose sektoriuose, mažėja rankinio darbo, viskas robotizuojama. Klientai vertina rankų darbą ir atsilygina.

– Lietuvoje, jei nepatiko aptarnavimas ar darbas, žmonės nepalieka arbatpinigių, tačiau Amerikoje tai kultūrinis dalykas ir vis vien paliekama?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ten kitokia kultūra. Jei klientas palieka 10 proc., būna klausia, kas nepatiko. Ten įprasta palikti daugiau nei 10 proc.

– Kai galima arbatpinigių palikti ne tik grynaisiais, bet ir su spec. aparatu, galbūt žmonės daugiau ir dažniau palieka?

– Taip. Dabar labai sumažėjo grynųjų operacijų. Daugiau nei 80 proc. lankytojų atsiskaito kortelėmis. Keičiasi technologijos ir žmonių įpročiai. Gaila, kad mūsų Mokesčių inspekcija su Finansų minisiterija toliau gyvena 1950 m.

– Ar reikia nuo arbatpinigių susimokėti mokesčius?

– Reikia. Sukurta sistema, išskaičuojama 15 proc. nuo pajamų. Tačiau yra niuansų. Projektą kūrėme su Mokesčių inspekcija, tačiau vėliau mus pasiekė išaiškinimas, kad dalis padavėjų turės antrą kartą susimokėti deklaruodami metines pajamas.

– Padavėjai turbūt nepatenkinti tokia tvarka, kai reikia susimokėti kelis kartus. Jie turbūt labiau vertina grynuosius arbatpinigius.

– Mes norėjome tai ištraukti iš pilkos zonos, nes tokios sistemos buvo. Seniau nebuvo galima išskirti konkrečiai žmogaus ir skaitydavosi įmonės pajamos. Ten mokesčiai buvo tokie dideli, kad praktiškai de facto niekas tokių sistemų nenaudodavo. Pabandėme kažką sukurti, veikia, naudojamės, bet mums nepadeda valstybinės institucijos.

Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra.

– Kokia praktika kitose šalyse? Ar apmokestinami arbatpinigiai?

– Įvairiai. Didžiojoje Britanijoje sąskaitoje nurodomi arbatpinigiai – dažniausiai 12–15 proc. Jie įkrinta į įmonės sąskaitą, bet gali būti naudojami išmokėti tiesiai darbuotojams, gali būti naudojami darbuotojams apmokyti. Neapkomestinami.

– Gal Lietuvoje plečiasi arbatpinigių kultūra?

– Iš dalies plečiasi. Tačiau paslaugų sektorius išaugęs ir auga. Drabužių perkame dvigubai daugiau nei prieš 20 metų, bet taisymas žymiai sumažėjęs. Pagal pajamas tiek drabužiai, tiek batai santykinai atpigę, pasikeitė namų ruoša – robotai tvarko namus, pjauna žolę. Yra profesijų, kurioms galima palikti arbatpinigių, bet jų smarkiai mažėja. Restoranai – sritis, kur turbūt niekados neišnyks kontaktas su klientu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pasijuokiau

pasijuokiau portretas
kiek daug atsilupėlių lietuvoje su kūjo ir pjautuvo įspaudu kaktoje

Tai aš

Tai aš portretas
Tikra nesąmonė, kodėl būtent tik padavėjams reikia palikti arbatpinigius. Jie gauna algą kaip kiti žmonės, kuriems niekas arbatpinigių nepalieka, be to kainos kavinėse tiek sukeltos, kad ten manau jau įskaičiuoti ir arbatpinigiai.

Todas

Todas portretas
Niekada nedaviau nes ir taip jie iskaičiuoti į paslaugos kaina. Čia grynai psichologiniai dalykai ir žaidimas ant gedos jausmo. Neičiau ten kur jie privalomi. Pinigus turiu kur išleisti kitur.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių