- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
10 proc. nuo užsakymo sumos – tiek lietuviai dažniausiai palieka arbatpinigių. Tuo metu amerikiečiai už tokią sumą jus pasivytų ir paklaustų, ar viskas gerai, gal nepatiko aptarnavimas. Vis dažniau atsiskaitant kortele dažnas žmogus nebesinešioja grynųjų, tačiau arbatpinigių galima palikti ir kortele. Kokia arbatpinigių kultūra vyrauja Lietuvoje? Apie tai pokalbis su restoranų ir kavinių tinklo vadovu Gediminu Balniu.
– Kiek tinkama palikti arbatpinigių – 10, 20 proc. ar daugiau?
– Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra. Tačiau kitose šalyse keičiasi ir auga arbatpinigių procentas. Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1950 m. iki dabar yra išaugę nuo 10 proc. iki 21 proc., t. y. 2022 m. vidutiniškai Amerikoje palikdavo 21 proc. arbatpinigių. Tai susiję su tuo, kad visuose sektoriuose, išskyrus restoranuose ir dar keliuose sektoriuose, mažėja rankinio darbo, viskas robotizuojama. Klientai vertina rankų darbą ir atsilygina.
– Lietuvoje, jei nepatiko aptarnavimas ar darbas, žmonės nepalieka arbatpinigių, tačiau Amerikoje tai kultūrinis dalykas ir vis vien paliekama?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ten kitokia kultūra. Jei klientas palieka 10 proc., būna klausia, kas nepatiko. Ten įprasta palikti daugiau nei 10 proc.
– Kai galima arbatpinigių palikti ne tik grynaisiais, bet ir su spec. aparatu, galbūt žmonės daugiau ir dažniau palieka?
– Taip. Dabar labai sumažėjo grynųjų operacijų. Daugiau nei 80 proc. lankytojų atsiskaito kortelėmis. Keičiasi technologijos ir žmonių įpročiai. Gaila, kad mūsų Mokesčių inspekcija su Finansų minisiterija toliau gyvena 1950 m.
– Ar reikia nuo arbatpinigių susimokėti mokesčius?
– Reikia. Sukurta sistema, išskaičuojama 15 proc. nuo pajamų. Tačiau yra niuansų. Projektą kūrėme su Mokesčių inspekcija, tačiau vėliau mus pasiekė išaiškinimas, kad dalis padavėjų turės antrą kartą susimokėti deklaruodami metines pajamas.
– Padavėjai turbūt nepatenkinti tokia tvarka, kai reikia susimokėti kelis kartus. Jie turbūt labiau vertina grynuosius arbatpinigius.
– Mes norėjome tai ištraukti iš pilkos zonos, nes tokios sistemos buvo. Seniau nebuvo galima išskirti konkrečiai žmogaus ir skaitydavosi įmonės pajamos. Ten mokesčiai buvo tokie dideli, kad praktiškai de facto niekas tokių sistemų nenaudodavo. Pabandėme kažką sukurti, veikia, naudojamės, bet mums nepadeda valstybinės institucijos.
Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra.
– Kokia praktika kitose šalyse? Ar apmokestinami arbatpinigiai?
– Įvairiai. Didžiojoje Britanijoje sąskaitoje nurodomi arbatpinigiai – dažniausiai 12–15 proc. Jie įkrinta į įmonės sąskaitą, bet gali būti naudojami išmokėti tiesiai darbuotojams, gali būti naudojami darbuotojams apmokyti. Neapkomestinami.
– Gal Lietuvoje plečiasi arbatpinigių kultūra?
– Iš dalies plečiasi. Tačiau paslaugų sektorius išaugęs ir auga. Drabužių perkame dvigubai daugiau nei prieš 20 metų, bet taisymas žymiai sumažėjęs. Pagal pajamas tiek drabužiai, tiek batai santykinai atpigę, pasikeitė namų ruoša – robotai tvarko namus, pjauna žolę. Yra profesijų, kurioms galima palikti arbatpinigių, bet jų smarkiai mažėja. Restoranai – sritis, kur turbūt niekados neišnyks kontaktas su klientu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: Lietuvai kritinės žaliavos svarbios saulės ir vėjo projektams5
Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Atpigusios dujos aplenkia vartotojus?30
Šiuo metu biržoje dujų kaina žymiai nukritusi, tačiau Lietuvos vartotojų sąskaitose ji vis dar aukšta. Gyventojai piktinasi, kad pigios dujos jų nepasiekia ir ragina bendrovę „Ignitis“ mažintis pelnus ir kompensuoti už priim...
-
Konkurencijos taryba: įstatymo pataisos dėl maisto labdarai gali neigiamai paveikti rinką2
Siūlymas įstatyme įtvirtinti prievolę didesnėms parduotuvėms labdarai atiduoti dar tinkamus vartoti, tačiau pasibaigusio galiojimo maisto produktus gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, todėl projekto rengėjams siūloma atlikti poveikio rin...
-
Ministerija: vidutinė senatvės pensija kitąmet didės iki 605 eurų11
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
LB: į Lietuvą netrukus turėtų ateiti naujas užsienio bankas4
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas. ...
-
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybas2
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo 81 km ilgio strategiškai svarbios 330 kV linijos Vilnius-Neris statybą. ...
-
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje per metus augo 24,1 proc.
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus augo 24,1 proc. ir birželio pabaigoje siekė 13,2 mlrd. eurų. ...
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles3
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...
-
LEA: benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinas brango vienu centu2
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje nesikeitė, o dyzelino – padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...