- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
10 proc. nuo užsakymo sumos – tiek lietuviai dažniausiai palieka arbatpinigių. Tuo metu amerikiečiai už tokią sumą jus pasivytų ir paklaustų, ar viskas gerai, gal nepatiko aptarnavimas. Vis dažniau atsiskaitant kortele dažnas žmogus nebesinešioja grynųjų, tačiau arbatpinigių galima palikti ir kortele. Kokia arbatpinigių kultūra vyrauja Lietuvoje? Apie tai pokalbis su restoranų ir kavinių tinklo vadovu Gediminu Balniu.
– Kiek tinkama palikti arbatpinigių – 10, 20 proc. ar daugiau?
– Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra. Tačiau kitose šalyse keičiasi ir auga arbatpinigių procentas. Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1950 m. iki dabar yra išaugę nuo 10 proc. iki 21 proc., t. y. 2022 m. vidutiniškai Amerikoje palikdavo 21 proc. arbatpinigių. Tai susiję su tuo, kad visuose sektoriuose, išskyrus restoranuose ir dar keliuose sektoriuose, mažėja rankinio darbo, viskas robotizuojama. Klientai vertina rankų darbą ir atsilygina.
– Lietuvoje, jei nepatiko aptarnavimas ar darbas, žmonės nepalieka arbatpinigių, tačiau Amerikoje tai kultūrinis dalykas ir vis vien paliekama?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ten kitokia kultūra. Jei klientas palieka 10 proc., būna klausia, kas nepatiko. Ten įprasta palikti daugiau nei 10 proc.
– Kai galima arbatpinigių palikti ne tik grynaisiais, bet ir su spec. aparatu, galbūt žmonės daugiau ir dažniau palieka?
– Taip. Dabar labai sumažėjo grynųjų operacijų. Daugiau nei 80 proc. lankytojų atsiskaito kortelėmis. Keičiasi technologijos ir žmonių įpročiai. Gaila, kad mūsų Mokesčių inspekcija su Finansų minisiterija toliau gyvena 1950 m.
– Ar reikia nuo arbatpinigių susimokėti mokesčius?
– Reikia. Sukurta sistema, išskaičuojama 15 proc. nuo pajamų. Tačiau yra niuansų. Projektą kūrėme su Mokesčių inspekcija, tačiau vėliau mus pasiekė išaiškinimas, kad dalis padavėjų turės antrą kartą susimokėti deklaruodami metines pajamas.
– Padavėjai turbūt nepatenkinti tokia tvarka, kai reikia susimokėti kelis kartus. Jie turbūt labiau vertina grynuosius arbatpinigius.
– Mes norėjome tai ištraukti iš pilkos zonos, nes tokios sistemos buvo. Seniau nebuvo galima išskirti konkrečiai žmogaus ir skaitydavosi įmonės pajamos. Ten mokesčiai buvo tokie dideli, kad praktiškai de facto niekas tokių sistemų nenaudodavo. Pabandėme kažką sukurti, veikia, naudojamės, bet mums nepadeda valstybinės institucijos.
Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra.
– Kokia praktika kitose šalyse? Ar apmokestinami arbatpinigiai?
– Įvairiai. Didžiojoje Britanijoje sąskaitoje nurodomi arbatpinigiai – dažniausiai 12–15 proc. Jie įkrinta į įmonės sąskaitą, bet gali būti naudojami išmokėti tiesiai darbuotojams, gali būti naudojami darbuotojams apmokyti. Neapkomestinami.
– Gal Lietuvoje plečiasi arbatpinigių kultūra?
– Iš dalies plečiasi. Tačiau paslaugų sektorius išaugęs ir auga. Drabužių perkame dvigubai daugiau nei prieš 20 metų, bet taisymas žymiai sumažėjęs. Pagal pajamas tiek drabužiai, tiek batai santykinai atpigę, pasikeitė namų ruoša – robotai tvarko namus, pjauna žolę. Yra profesijų, kurioms galima palikti arbatpinigių, bet jų smarkiai mažėja. Restoranai – sritis, kur turbūt niekados neišnyks kontaktas su klientu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...