Ar procesų skaitmenizavimas padėtų pritraukti užsienio kreditorius?

Lietuvos bankas taip pat siūlo pritraukti naujų skolintojų, supaprastinti skolinimą tarpvalstybiniu lygiu ir palengvinti bei skaitmenizuoti geriausio būsto paskolos pasiūlymo paiešką.

„Tai yra pradinė konsultacija, jos tikslas yra sužinoti rinkos dalyvių, kitų institucijų vartotojų nuomones apie pateikiamas idėjas. Tam, kad būtų galima identifikuoti perspektyviausius pasiūlymus, nes daugelis pasiūlymų yra pakankamai sudėtingi ir papildomai reikalauja daug darbo ir išrinkti tuos pasiūlymus, kuriuos toliau nagrinėsime, vertinsime (...) Tai yra pirminis idėjų rinkinys, ką mes Lietuvoje turėtume daryti, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje galėtų sustiprėti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvos banko valdybos nario teigimu, lietuvių, imančių būsto paskolą užsienyje, skaičius yra menkas.

„Įmonės gali skolintis (...) Bet būsto paskolos yra toks mažmeninis produktas, ir skolinti per sieną, tarpvalstybiniu lygiu yra nepatrauklu būtent dėl tų specialių nacionalinių reikalavimų. Kiek žinau, privačiosios bankininkystės klientams, lietuviams, kurie yra migravę, kurie turi daugiau lėšų ir nori įsigyti būstą, tokia paslauga teikiama, bet tai yra vienetiniai atvejai. Užsienio bankai suteikia tas paskolas, bet dažnai samdo vietinius žaidėjus, kad suteiktų teisines paslaugas. (...) Tačiau kad tai būtų masiškai ir plačiai siūloma didesniam vartotojų skaičiui, šiuo metu to neturime“, – tikino jis.

Anot jo, tik skaitmenizavus procesus galima tikėtis, kad užsienio kreditoriai skolins lietuviams.

„Yra daug teisinių aspektų, kaip minėjau, priėjimas prie duomenų bazių, įregistravimas įkeitimo (...) yra daugybė tokių specifinių reikalavimų, kuriuos iš užsienio yra sudėtinga atlikti, ir būtent tam reikia skaitmenizuoti procesus, supaprastinti ir tada galima tikėtis, kad ir užsienio kreditoriai skolins Lietuvos žmonėms“, – sakė T. Garbaravičius.

Pasak jo, siūlymų tikslas, kad vartotojams būtų sudaromos geriausios sąlygos.

„Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą. Nes manome, kad yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, ir tas pasirinkimas rinkos vartotojams gali būti kiek apribotas“, – sakė jis.

Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).