Ar per pandemiją padaugėjo sukčiavimo per „fintech“ įmones?

Pasaulyje – įspūdingi skaičiai

TILS skelbia, kad kasmet pinigų plovimo mastas pasaulyje siekia nuo 2 iki 5 proc. BVP, arba nuo 800 mlrd. iki 2 trln. JAV dolerių. 97 proc. visų su pinigų plovimu susijusių nusikaltimų bent viename žingsnyje įtraukia finansines institucijas. Nuolat augantis finansų rinkos dalyvių skaičius, lengvas jų prieinamumas ir specifinių žinių nereikalaujantis naudojimasis suteikia nusikaltėliams patogią terpę nusikalstamu būdu gautoms lėšoms legalizuoti. Tarptautinių ekspertų teigimu, šios lėšos dažnai gali būti laiku neužkardytų korupcinių veikų padarinys. Nusikalstamos veikos, tokios kaip kyšininkavimas, viešųjų gėrybių pasisavinimas, generuoja didelius kiekius neteisėtų pinigų, kurie vėliau legalizuojami. Remiantis tyrimų duomenimis, kyšiai ir korumpuoti politikai taip pat gali padėti nusikaltėliams išvengti sankcijų bei bausmių.

Finansinio sektoriaus rizikas ir reguliavimo trūkumus ypač išryškino 2016 m. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (angl. The International Consortium of Investigative Journalists) paviešinti "Panamos popieriai" (angl. Panama Papers) ir 2017 m. paskelbti "Rojaus popieriai" (angl. Paradise Papers). Paviešinta informacija padėjo atskleisti bent 15 600 fiktyvių įmonių (angl. paper companies), kurios buvo naudotos finansams slėpti ir išvengti mokesčių, bent 33 asmenis bei įmones, kurie vykdė pinigines perlaidas net būdami JAV juoduosiuose sąrašuose dėl bendradarbiavimo su teroristų organizacijomis, narkotikų prekeiviais, karinio smurto finansavimo užsienio teritorijose. Taip pat bent 140 politikų iš 50 pasaulio valstybių, kurie turėjo interesų lengvatinio apmokestinimo zonose, vengė mokesčių naudodami jose esančias įmones. "Panamos popieriai" paviešino informaciją apie daugiau nei 214 tūkst. tokių įmonių. Pradėti tyrimai parodė bankų, advokatų kontorų ir kitų veikėjų aplaidumą, kuris pasireiškė per teisinių reikalavimų nesilaikymą, skiriamą nepakankamą dėmesį kliento pažinimo procedūroms.

Įmonių vykdomai prevencijai skiriamas dėmesys matomas lyginant pastarųjų kelerių metų skiriamas baudas už pinigų plovimo prevencijos taisyklių nesilaikymą. 2018 m. skirtų sankcijų bendra vertė pasaulyje siekė 3,8 mlrd. JAV dolerių. 2019 m. ši suma padvigubėjo iki 8,14 mlrd. JAV dolerių, 2020 m. dar labiau išaugo ir siekė 10,4 mlrd. JAV dolerių.

Anot Bazelio korporatyvinės elgsenos instituto Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force (FATF), COVID-19 pandemijos metu išaugo pinigų plovimo rizikos, egzistavusios finansų sektoriuje. Dėl fizinio judėjimo ir susitikimų ribojimų, klientų tikrinimo procedūros vykdomos nuotoliniu būdu, daugiau paslaugų ir daugiau finansinių procedūrų perkeliama į virtualiąją erdvę. FATF ekspertų teigimu, pandemija turėjo įtakos ir kitų nusikaltimų, kuriuose naudojamos finansinių institucijų paslaugos, skaičiaus išaugimui (pvz., sukčiavimo, kibernetinių nusikaltimų), kurių metu generuojamos nelegalios pajamos, o jas vėliau siekiama legalizuoti.

Ir Lietuva – neigiamame kontekste

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos vardas buvo paminėtas ne viename didelio masto skandale, kas parodė – tikrai nesame atsparūs pinigų plovimui. 2019 m. paviešinto "Troika Laundromat / ŪkioLeaks" tyrimo duomenimis, galimai beveik 9 mlrd. JAV dolerių buvo išplauti naudojantis bankų paslaugomis: "Citigroup Inc.", "Raiffeisen" ir "Deutsche Bank". Paviešinus "Panamos" ir "Rojaus" dokumentus, buvo atliekami tyrimai, kuriuose buvo minimos ir mūsų regione aktyviai veikiančios finansinės institucijos.

Paaiškėjo, kad Danijos bankas "Danske Bank" per devynerius metus atliko daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių vertės įtartinų piniginių perlaidų ir nevykdė įsipareigojimų, nukreiptų prieš neteisėtu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimą. Remiantis tyrimo duomenimis, to nedarė ir kitas Danijos bankas – "Nordea".

2019 m. buvo paviešinti Švedijos banko "Swedbank" vidinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad įtartinų piniginių perlaidų, susijusių su Baltijos šalimis, vertė siekė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių per 8 metus.

Visi šie atvejai atkreipė ekspertų dėmesį į Baltijos šalis.

Bazelio korporatyvinės elgsenos instituto duomenimis, Pinigų plovimo prevencijos indekse Lietuvą lenkia vis daugiau valstybių. Palyginti su 2018 m., mūsų šalies balas sumažėjo ir Lietuva iš trečios pozicijos nukrito į vienuoliktą (iš viso vertinama 141 valstybė). Kaip ir daugelis indekse vertinamų valstybių, Lietuva priskiriama prie tų, kuriose vykdomo finansinių institucijų reguliavimo ir stebėsenos efektyvumas vertinamas vidutiniškai.

Tai, kad rizikų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, šiame sektoriuje yra, įrodo kasmet vis kylantys skandalai. Per pastaruosius trejus metus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones aštuonioms finansų bendrovėms, septynioms iš jų skirtos baudos, kurių bendra suma siekė beveik 1,8 mln. eurų.

Kasmet tiek Lietuvos bankas, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka iki 23 inspektavimų. 2019 m. Lietuvos bankas tokių atliko septyniolika, 2020 m. dėl prasidėjusios pandemijos – vienuolika. 2020 m. plane be bankų, draudimo įmonių, kredito unijų ir kitų, buvo numatytos keturių elektroninių pinigų įstaigų, po vieną valiutos keityklų bei sutelktinio finansavimo platformų operatorių inspekcijos. FNTT 2020 m. patikrino 23 įmones – vienuolika elektroninių pinigų įstaigų ir dvylika įmonių, teikiančių buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas. Dalis ekspertų teigė, kad toks inspektavimų skaičius yra mažas, dažnai tikrinamos jau ilgesnį laiką Lietuvoje veikiančios įmonės. Dėl šios priežasties naujai besikuriančios įmonės turi bent kelerius metus, iki kol jose bus vykdoma patikra, tad tai suteikia galimybių greitai pasipelnyti ir pasitraukti iš Lietuvos rinkos norinčioms įmonėms.

Nusikaltimų šuolis

Daugiau nei pusė tyrimo TILS dalyvių teigė, kad pandemija ir Lietuvoje paveikė sukčiavimo rodiklius. Tai patvirtina ir užregistruotų sukčiavimo, panaudojant informacines technologijas, atvejų skaičius, per pastaruosius dvejus metus išaugęs beveik keturis kartus (127 atvejai 2020 m., palyginti su 34 atvejais 2018 m.).

Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi fintech įmonių pranašumai, tokie kaip greitis ir inovatyvumas, nulemia ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausia rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pinigų pervedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės.

Ši rinka, tyrimo dalyvių nuomone, vis dar netinkamai sureguliuota. Pervedimai yra kur kas rizikingesni dėl didesnės kriptovaliutų vertės. Kol kas neaišku, ar turime pakankamai žinių ir technologinių galimybių užčiuopti tokio tipo sandorius, bei juos laiku užkardyti.

Šiuo metu kriptovaliutų pasaulinės rinkos vertė siekia 1 trln. JAV dolerių, tačiau ši veikla vis dar netinkamai sureguliuota. Baiminamasi, kad tokios valiutos gali būti dažniau naudojamos nelegaliems finansams paslėpti ir persiųsti, atsižvelgiant į augantį naudojimosi jomis mastą, nors žinoma, kad jų pervedimai yra mažiau efektyvūs ir reikalaujantys daugiau laiko, palyginti su kitomis valiutų alternatyvomis.

Nėra viešumo

Apie finansinių technologijų įmones, veikiančias Lietuvoje, viešai prieinamos informacijos nedaug. Pavyzdžiui, dešimt finansinių technologijų įmonių, kurių į biudžetą sumokėtų mokesčių suma praėjusiais metais buvo didžiausia, skaidrumo vertinimo vidurkis – 25 balai iš 100. Taip pat, peržiūrėjus 230 fintech žemėlapyje esančių įmonių, paaiškėjo, kad vos šešiolika viešai skelbia savo finansines ataskaitas. Trūksta ir viešai prieinamos informacijos apie įmonių metinę apyvartą, kuri padėtų geriau suprasti jų veiklos mastą.

Šiuo metu nežinoma, kiek iš tiesų finansinių technologijų įmonių veikia Lietuvoje ir pagal kokius kriterijus įmonės priskiriamos šiam sektoriui. Oficialaus fintech įmonių sąrašo neturėjo nė viena tyrimo metu kalbinta institucija, nors dalis institucijų atstovų pripažįsta, kad, siekiant tinkamai įvertinti rizikas ir tendencijas, toks sąrašas būtų naudingas.

Nepakankamai duomenų, ypač prieinamų viešai, kurie leistų įvertinti pinigų plovimo mastą. Ekspertai siūlo tai daryti remiantis atliktų tyrimų arba pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičiumi (PRĮPOS), kuris pastaraisiais metais auga. Vis dėlto šių rodiklių priklausomybė nuo tinkamo pačių įmonių duomenų pateikimo neleidžia teigti, kad tai atspindi tikrąjį pinigų plovimo mastą.

Neįmanoma susitvarkyti patiems?

Ekspertai abejoja, ar fintech įmonės šiuo metu gali vykdyti tinkamą savireguliaciją. Bent trečdalis tyrimo dalyvių teigė, jog rinka dar nepakankamai brandi, kad savireguliacija veiktų. Nors su pinigų plovimo prevencija dirbančių darbuotojų įmonėse daugėja, jų skaičius neužtikrina veiksmingos prevencijos. Dažnai specialistams trūksta žinių, kompetencijų tinkamai vykdyti būtinas procedūras. Abejonių kelia ir pastebimas skirtingas įmonių apetitas rizikai, kurį lemia ir didelė konkurencija rinkoje. Dalis įmonių yra linkusios prisiimti rizikingesnius klientus, siekdamos didesnės komercinės grąžos.

Šiuo metu galimas pinigų plovimo rizikas galima vertinti tik remiantis Nacionaliniu rizikos vertinimu, kuris, tyrimo dalyvių teigimu, yra per daug abstraktus ir remiasi prielaidomis, o ne tiksliais duomenimis. Neaišku, pagal ką priskiriamos rizikos sektoriams, paslaugoms ir įpareigotiesiems subjektams, tokiems kaip notarai, advokatai ir kiti specialistai.

"Pinigų plovimas ir stambioji korupcija žengia koja kojon. Žinant Lietuvos ambicijas finansinių technologijų srityje, pasitempti turėtų ir už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos, ir fintech bendrovės. Labai norėčiau, kad pinigų plovimo prevencija taptų aiškiu mūsų valdžios atstovų prioritetu", – teigė Sergejus Muravjovas, "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas.

Labai norėčiau, kad pinigų plovimo prevencija taptų aiškiu mūsų valdžios atstovų prioritetu.

Teisėsaugai trūksta resursų

Nors Lietuvoje finansų rinkos dalyviams yra taikomas vienas griežčiausių teisinių reguliavimų, jis neatliepia šiandienių aktualijų. Tyrimo dalyvių ir į klausimyną atsakiusių įmonių teigimu, nusikalstamas veikas vykdantys asmenys neretai vienu žingsniu lenkia priežiūros institucijas bei teisinį reguliavimą, kuris šiuo metu nepakankamai lankstus. Pavyzdžiui, šiuo metu jokie asmens identifikavimo nuotoliniu būdu būdai, kurie nenumatyti finansų rinkos dalyviams skirtuose oficialiuose nurodymuose, negali būti naudojami. Įmonių atstovų teigimu, toks apribojimas, veikiant nuolat besikeičiančioje aplinkoje, nesuprantamas.

Tyrimo dalyvių ir apklausoje dalyvavusių įmonių teigimu, šiuo metu trūksta platformos, kuri galėtų skatinti aktyvesnį institucijų ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimą. Trūksta bendradarbiavimo tiek užkardymo proceso metu, keičiantis realiomis situacijomis, kas leistų greičiau įžvelgti tam tikrų pinigų plovimo rizikų, tiek didesnio įtraukimo ir bendradarbiavimo tarp fintech įmonių, paremto gerųjų pavyzdžių, praktikų dalijimusi, tarpusavio mokymusi.

Tyrimo dalyvių teigimu, priežiūros institucijoms trūksta finansinių, technologinių, žmogiškųjų resursų, kurie padėtų veiksmingai užkirsti kelią pinigų plovimui fintech sektoriuje. Institucijų atstovų teigimu, dėl kompetentingų specialistų stygiaus sunku ne tik užtikrinti tinkamą ir greitą grįžtamojo ryšio, konsultacijų teikimą įmonėms, bet ir greitą reagavimą į kylančias rizikas realiu laiku. Tai lemia ir gana mažą inspektavimų, t.y. rinkos dalyvių patikrų, skaičių, kuris, ekspertų nuomone, naujai besikuriančioms įmonėms suteikia bent kelerius metus, iki kol jose bus vykdoma patikra, kas galimai suteikia progą įmonėms tuo pasinaudoti, siekiant greitai pasipelnyti ir pasitraukti iš Lietuvos rinkos.

Tiesa, visi tyrimo dalyviai sutinka, kad pastaraisiais metais pinigų plovimo prevencijos klausimui pradėta skirti ypač daug dėmesio. Visos naujos veiklos, jų manymu, visuomet patenka po Lietuvos banko (LB) ir FNTT didinamuoju stiklu. Ekspertai išskiria išaugusį renginių šia tema skaičių, teikiamos informacijos kiekį. Anot jų, matomas aiškus kokybinis šuolis LB, kaip prižiūrėtojo, vaidmenyje. Teigiamai LB darbą vertina ir į TILS klausimyną atsakiusios finansinių technologijų įmonės. Pasiteiravus, kaip įmonės vertina LB darbą, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui finansinių technologijų sektoriuje, didžioji dauguma (83 proc.) vertino teigiamai. Vertinimo vidurkis – 4,1 balo iš 5.

Pasiūlymai, ką daryti

Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS siūlo atlikti išsamų finansinių technologijų sektoriaus rizikų, susijusių su pinigų plovimu, vertinimą, kuris padėtų tinkamai nusistatyti pinigų plovimo prevencijos prioritetus.

Taip pat siūloma atverti ir padaryti prieinamus duomenis, svarbius pinigų plovimo prevencijai užtikrinti, pavyzdžiui, sudaryti galutinių naudos gavėjų registrą bei politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašą.

TILS rekomenduoja užtikrinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją fintech sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti.

Pačioms sektoriaus įmonėms ir asociacijoms siūloma prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su pinigų plovimu susijusias rizikas.

Patariama užtikrinti ir tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją fintech sektoriuje.

Verslas praneša ir pats

Pasak fintech HUB LT asociacijos, Lietuva pagal finansinių technologijų indeksą ES užima pirmą vietą, o pasaulyje – ketvirtą. Mūsų šalyje iš viso veikia daugiau nei 130 licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų. Didėjant finansinių technologijų rinkos dalyvių, daugėjant atliktų mokėjimų operacijų ir uždirbtų pajamų, didėja ir rizikos – įmonės fiksuoja vis daugiau įtartinų piniginių operacijų ir sandorių ir pačios apie tai informuoja priežiūros institucijas. Vien pernai iš 3 526 FNTT gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius daugiau nei pusę pateikė pačios fintech įmonės. Taip pat beveik visos šalies fintech įmonės sustiprino pinigų plovimo prevencijos padalinius, kai kurios skiria tam trečdalį visų savo išlaidų. Daugiau nei 50 finansinių įstaigų vienijanti fintech HUB LT asociacija stiprina ir savireguliacijos priemones bei bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis – LB, FNTT ir VMI.

Europos Tarybos MONEYVAL komiteto ekspertų vertinimu, Lietuvos fintech įmonės vis geriau supranta rizikas ir geba tinkamai parinkti ir taikyti priemones joms suvaldyti, finansinis sektorius tapo brandesnis ir atsakingesnis, atidžiau tikrina atliekamus pervedimus. Tačiau, pasak fintech HUB LT asociacijos vadovo Tito Budrio, finansinis sektorius labai jautrus – todėl svarbus ne tik atskirų įmonių atsparumas, bet ir kolektyvinis imunitetas. Būtent todėl siekiama sustiprinti fintech įmonių savireguliacijos priemones.

"Tikimės, kad griežtesnės savireguliacijos priemonės suveiks kaip skiepai. Įtartinų operacijų daugėja, sukčių taip pat nemažėja, todėl turime būti pasirengę kaip galima anksčiau užkirsti kelią neskaidrioms veikloms ir atskirti juodas avis nuo baltų. Grandinės patvarumas priklauso nuo atskirų grandžių stiprumo, kolektyviniam imunitetui svarbiausia visų rinkos dalyvių bendra nuostata, kad nesąžininga, neskaidri veikla nebus toleruojama", – teigia fintech HUB LT asociacijos valdybos pirmininkas T.Budrys.

Kad nesąžininga veikla finansinių technologijų sektoriuje nebus toleruojama, įtvirtinta atnaujintame fintech HUB LT asociacijos Etikos kodekse, kuris yra privalomas visoms asocijuotoms fintech įmonėms. Kodeksas taip pat įpareigoja Asociacijos narius operatyviai dalytis informacija apie įtartinus sandorius ir veiklas.

Indikuoti silpnas vietas ir ankstyvoje stadijoje įvertinti, kaip įmonės pasirengusios valdyti rizikas, padės specialus, teisės ir finansų ekspertų parengtas ir taip pat asocijuotiems nariams privalomas klausimynas. Jis leis Asociacijai suprasti ir įsivertinti savo narių sąmoningumo lygį bei pasitarnaus įmonių savianalizei.

Fintech HUB LT asociacija stiprina bendradarbiavimą ir su priežiūros institucijomis – LB ir FNTT, aktyviai dirbama ir su Kriminalinės policijos biuru, dalyvaujama visose teisėsaugos iniciatyvose, prevencinėse priemonėse, siekiama sukurti platformą, per kurią asociacijos nariai galėtų operatyviau keistis informacija apie galimus sukčiavimo atvejus ne tik tarpusavyje, be ir su teisėsaugos institucijomis.

Ilgalaikes rizikas ir galimus mokestinius sukčiavimus padeda atskleisti ir kasmetis, pagal EBPO reikalavimus vykdomas fintech įmonių veiklos raportavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai bendras tarptautinis informacijos mainų ir atskaitomybės standartas CRS, kuriame šiuo metu dalyvauja 37 valstybės. Tačiau daugumai įmonių dar trūksta gebėjimų parengti kokybiškas ataskaitas, todėl Asociacija fintech įmonėms organizuoja specialius mokymus, kaip tinkamai raportuoti apie savo klientų veiklą mokesčių surinkimo tikslais.

Fintech HUB LT asociacija ir jos nariai daug vilčių deda ir į naujai įsteigtą Pinigų plovimo prevencijos centrą, aktyviai siekia prisijungti prie jo veiklos.

"Pinigų plovimo prevencija nėra vienos priežiūros institucijos arba vienos konkrečios įmonės problema. Tai kompleksiškas reiškinys, kurį perprasti ir kuriam užkirsti kelią galime tik sujungus skirtingas žinias ir patirtį. Pasitikėjimas Lietuvos fintech sektoriumi – bendras Valstybės ir fintech įmonių reikalas" , – įsitikinęs fintech HUB LT asociacijos vadovas.