Plačiau apie tai pasakojo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką iš tiesų reiškia šis lūžio taškas, kai daugiau nei pusė lietuvių gyvena kaip vidutiniai europiečiai?

– Mūsų svajonė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, įstojus į ES, buvo gyventi kaip europiečiai. Lyginame daugelį statistikų, pavyzdžiui, skurdo riziką vidurinėje klasėje arba situacijas skirtinguose regionuose. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų pajamos, kurios kilo daugelį metų, yra pakankamai aukštos. Vis didesnė dalis žmonių gali save priskirti viduriniai klasei ES kontekste. Tokių asmenų yra, mūsų skaičiavimais, apie pusę arba net daugiau.

– Kas lėmė tai, kad priartėjome prie to?

– Kai atlyginimai buvo litais, jų dydis prilygo dabartiniams eurais, tad pajamos išaugo 3,5 karto. Pirma priežastis – spartus pajamų augimas, antra – sumažinome pajamų atskirtį. Tačiau trečioji priežastis nėra teigiama – dalis ES šalių styguoja. Į Europos vidurkį įtraukiamos tokios šalys kaip Graikija, kurios pajamos per 15 metų visiškai neišaugo. Taip pat Italija, Prancūzija, kurių pajamos pakilo tik 30 proc. per pastaruosius 15 metų. Todėl eidami į viršų nevertiname savo šalies augimo, nes atrodo, kad, jei augame, tai ir visos kitos ES šalys taip pat.

– Kiek šis vidurinės klasės augimas jaučiamas realiame gyvenime – pirkimas, įpročiai, taupymas, investavimas? Ar mes galime sau daugiau leisti?

– Vidurinės klasės augimas lemia tai, kad sugebame išlikti pakankamai stabilūs augimo kelyje. Pasaulyje vyksta daug įvairių dalykų – buvo pandemija, geopolitinė situacija, prekybos karai, todėl jau esame pasiekę aukštesnį brandos lygį. Tuo tarpu didėjanti gyventojų dalis, kurių pajamos yra pakankamai solidžios europiniu kontekstu, taip pat padeda išlaikyti ir demokratijos stabilumą. Pavyzdžiui, tarpukariu buvo daug diskusijų apie tai, kodėl Suomijai pavyko išlaikyti savo valstybės vienybę, o mums ne. Tačiau Suomija tą vidurinę klasę sugebėjo sukurti greičiau nei tai padarėme mes.

K. Gudžiūnienės/ELTOS nuotr.

– Kuriose srityse mes vis dar styguojame?

– Nelygybė vis dar pakankamai didelė, pavyzdžiui, asmenys, kurių vienintelis pajamų šaltinis – valstybinė pensija. Turime ir regioninės atskirties, tačiau ne tiek, kiek Latvijoje ir Estijoje. Esame stipresni lyginant su kaimynėmis, praktiškai visi sektoriai gerai išsivystę.

– Ar bus dar tokių, kaip sakote, estų, kurie žiūrės į mus su pavydu ateityje?

– Portugalai vis bando nertis iš kailio ir žiūri, kad rytiečiai juos lenkia. Mūsų pajamų lygis gerokai didesnis negu Rumunijos, kažkiek didesnis negu Slovakijos.