- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paaiškėjo, kur Lietuva panaudos naujus ES milijardus. Pinigus plytelėms ir asfaltui keis žmonės. Tačiau merai atkerta, kad jų reikia visai ne ten, praneša LNK.
Jei ne miškuose gyvenusi moteris Vilkmergėje, kunigaikščio sūnus būtų suėstas vilkų, o seniausio miesto Lietuvoje – Ukmergės nebūtų. Tačiau ir šiandien savivaldybę, kaip ir miesto pradininko sūnų, reikia gelbėti vis iš naujo. Tik gelbėtojai – vis kiti.
„Atnaujinta, pritaikyta tiek gyventojams, tiek verslui. Atsirado daugiau galimybių su ES finansavimu, nes iki to Ukmergė, skirtingai nuo kitų miestų, neturėjo galimybės gauti“, – dalijosi Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Daugiau nei 6 mlrd. eurų per septynerius metus iš Europos Lietuvos regionai gaus žaliajai transformacijai, atsinaujinančiai energijai, tačiau merai tvirtina, kad problemos visai kitokios.
„Neturime dar gero geriamojo vandens. Norisi, kad žmonės jau turėtų gerą vandenį, nuotekas“, – nuogąstavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Lietuvos prioritetai artėjančius metus: mažiau pinigų plytelėms ir šaligatviams, daugiau socialiniams klausimams spręsti ir nelygybei mažinti.
„Visas valstybės koncepcija: uždarykime mokyklas, centralizuokime, kai lengva atvažiuoti ir patekti. O kaip atvažiuoti, jei nėra gero kelio ir jis nesaugus, nevalomas?“ – retoriškai klausė R. Janickas.
„Velnias slypi detalėse. Nėra blogai, kad atnaujinti miesteliai, sutvarkyta aplinka, išasfaltuoti keliai, bėda, kad tai daroma neefektyviai“, – svarstė LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika.
Ukmergės reikšmė sumažėjo pastačius naują infrastruktūrą – geležinkelius ir automagistralinius kelius, mat miestas liko pašonėje, mažėjo gyventojų skaičius, traukėsi verslas.
Labiausiai savivaldybių vadovai nerimauja, kad dėmesio per ateinančius metus reikės ir vėl skirti pradėtiems projektams, tad naujovių tikėtis neverta.
„Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis“, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis.
Ne tokie dosnūs ir ES vadovai, mat dabartinė paramos suma mažesnė. Esą Lietuvą šie mato kaip naująją Vokietiją ar Prancūziją.
„Tai nėra lėšos, kuriu užtektų Lietuvai pavyti kaip regionui tam tikras labiausiai išsivysčiusias senesnes ES šalis“, – pažymėjo D. Burneika.
Daugiausia pinigų išsikaulijo lenkai – šiems jų labiausiai prireiks naujiems keliams kloti. Tačiau mūsų šalies kaimynai daugiau prašė ir gavo išmaniajai sričiai – naujausioms technologijoms ir internetui diegti, o Lietuva – lentelės dugne.
„Jis labai svarbus tiems, kurie svarsto atvykti gyventi į kaimą, jaunoms šeimoms“, – akcentavo D. Burneika.
Merai piktinasi, kad per pastaruosius metus priversti jaustis lyg gaisrų gesintojai: reikėjo pirmiems rūpintis nelegaliais migrantais iš Baltarusijos, o vėliau ir pabėgėliais iš Ukrainos, spręsti COVID-19 krizę.
„Savivalda yra podukros pozicijoje“, – vaizdžiai palygino M. Sinkevičius.
Dėl krizių teko visiškai iš naujo peržiūrėti savivaldybių piniginę, mat kai kurie pinigai jau esą pradingo.
„Nuo to laiko jau 30 proc. pinigų nebėra, juos suvalgė infliacija. Ar užtenka tada to finansavimo tiek?“ – retoriškai klausė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Tačiau gavusi pinigų, Europa tikisi iš Lietuvos ir pažadų. Pvz., kaimuose uždaryti mokyklas ir ligonines.
„Neekonomiškai gyventi nebegalime. Lėšas švaistyti, kai mokyklose yra jungtinės klasės, nebegalime šiandien, reikia žiūrėti labai atsakingai“, – pažymėjo Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė.
Kaip atrodys regionai, likę be paslaugų, paklausėme eurokomisarei pasirašant milijardinius dokumentus Vilniuje.
„Aš nekomentuosiu to, nes tai daryti yra svarių priežasčių“, – sakė eurokomisarė reformoms ir sanglaudai Elisa Ferreira.
Tačiau priežasčių niekas nepaaiškino, tad to paties paklausta ir Briuselyje.
„Buvau Vilniuje, Kaune ir norėjau duoti signalą, kad regionuose turės virti gyvenimas, jūs negalėsite žmonių palikti be paslaugų, tiesiog tuščią lauką“, – akcentavo E. Ferreira.
Naudoti naujus ES milijardus Lietuva galės jau šių metų pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...