- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Perlas Energija“ pranešė, kad stabdo veiklą. Anot bendrovės, elektra klientams bus tiekiama iki rugsėjo. Naują tiekėją „Perlo Energijos“ klientai turi pasirinkti per dešimt dienų. Situaciją LNK žurnalistams komentuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
– Ar tikrai įmonė neturėjo kitos išeities, tik nutraukti veiklą?
– Ką mato ir kalba išorės stebėtojai, įmonė papuolė į nepavydėtiną padėtį – sudarė fiksuotos kainos planus su gyventojais, kai didmeninė kaina visą laiką kilo, ir daugiau nei mažmeninė. Toks verslo modelis tapo netvarus, įmonė tai ir pasakė.
– Kiti tiekėjai irgi panašias kainas siūlė.
– Taip, bet kiti tiekėjai yra dviejų rūšių. Du panašūs kaip „Perlas Energija“: „Birštono elektra“ ir „Egto“, kiti trys yra didžiulių valstybinių energetinių grupių nariai. Jie turi savo generaciją, patirtį, kapitalą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kurioje dalyje dabar bus „Perlo Energijos“ vartotojai?
– Vartotojai yra pirmos, antros ir trečios bangos. Paskutinės bangos atstovai gali grįžti pas visuomeninį tiekėją. Pirmos ir antros bangos atstovai gali pasirinkti kitą tiekėją, kuris teikia fiksuotą kainą. Arba likti ir automatiškai bus pervesti pas garantinį tiekėją. Energetikos ministras pasakė, kad tie, kurie ne dėl savo kaltės pateko į garantinį, jame būtų rugsėjo mėnesį, o nuo spalio eitų pas norimą tiekėją. Garantinio tiekimo antkainį padengtų Vyriausybė.
– Gal galite vartotojui paaiškinti, ką jam dabar daryti? Į ką atkreipti dėmesį?
– Turbūt daugiau yra pirmos ir antros bangos atstovų. Daugiausia jų turi 24 centų planus. Tokių rinkoje pasiūlymų yra ir kitų stiprių tiekėjų.
– Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad nereikėjo liberalizacijos, ji ne laiku ir ne vietoje. Kaip jums atrodo?
– Europiniame kontekste esame viena iš paskutinių šalių, kuri liberalizavo mažmeninę rinką. Tai bendra tendencija, kuri rodo, kad po reformos ilgalaikėje perspektyvoje vyksta kainų konkurencija ir mažėjimas.
– Ar nepaskubėjome? Neturime normalių jungčių, dominavimo rinkoje, kuris garantuotu teisingas taisykles.
Lietuvai nepasisekė, kad prasidėjo karas, Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kurios lėmė ir elektros kainas.
– Pagrindė nesusipratimų priežastis – tik pradėjus liberalizaciją, eksponentiškai pradėjo augti didmeninės elektros energijos kainos. Lietuvai nepasisekė, kad prasidėjo karas, Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kurios lėmė ir elektros kainas.
– Gal paskubėta, reikėjo palaukti?
– Žiūrint atgal, dabar daug kas aiškiau. Bet tuo metu situacija buvo tyki ir Estija su Latvija taip pat užbaiginėjo liberalizaciją. Lietuvai nepasisekė, kad tada kainos pradėjo augti ir kai kurie tiekėjai neįvertino rizikos.
– Kaip „Perlo Energijos“ pasitraukimas paveiks elektros liberalizavimą?
– Nervingumo lygis sukilęs, į tai reaguodama Vyriausybė ištęs trečiąjį etapą, kad žmonės galėtų susivokti, pajusti ir suprasti.
– Ką rodo kitų šalių praktikos?
– Tyrimus atlieka tarnybos ir savo verdiktą pasakys. Turime palaukti. Per šį kilimą Didžiojoje Britanijoje bankrutavo per dešimt tiekėjų. Visokių yra istorijų visose ES šalyse.
– Ar kiti tiekėjai gali sulaukti „Perlo Energijos“ likimo?
– Kalbant apie tris valstybinių gigantų atstovus – nemanau. Kiti du – „Egto“ ir „Birštono elektra“ – neteikia fiksuotos kainos planų. Jų planai pririšti prie rinkos. Rizikos kaip „Perlo Energijos“ nėra.
– Mums nepalankios „Nord Pool“ biržos taisyklės, kuriose algoritmai nepriima Lietuvos pagamintos elektros, perkame iš kitur brangiau. Gal reikia jungtis prie Lenkijos?
– Tai akibrokštas. Buvo kreiptasi į „Nord Pool“, kad peržvelgtų savo taisykles ir jas pakoreguotų.
– Gal visuomenę reikėjo labiau supažindinti ir paruošti elektros liberalizavimui?
– Išskaidyčiau visuomenę į dvi dalis. Vieni – kurie skaitmeninėje erdvėje jaučiasi kaip namuose, ir kiti – kurie nelabai. Internete buvo labai daug informacijos. Trečioje bangoje daliai žmonių reikia gyvai ir paprastai paaiškinti. Su kita visuomenės dalimi turi visai kitaip būti bendraujama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...