Nors jau pusantro mėnesio galioja įstatymas, kuriuo turėtų būti reguliuojama pieno rinka, žaliavinio pieno supirkimo kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, smuko dar 4 procentais, nedidėja ji ir rugsėjį.

Nepavykus įstatymu apriboti pieno produktų prekybos antkainių ir nustatyti supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerija prieš mėnesį parengė memorandumo projektą, kurį siūlo pasirašyti ūkininkams, perdirbėjams ir prekybininkams. Tačiau, aptariant šį dokumentą, trijų rinkos dalyvių atstovų nuomonės išsiskyrė.

Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlomą susitarimą perdirbėjai įsipareigotų mokėti pieno supirkimo kainą, atitinkančią 90 proc. ES vidurkio, o prekybininkai – netaikyti didesnio nei 10 proc. antkainio pagrindiniams pieno produktams.                  

„Numatyta, kad santykiai tarp perdirbėjų ir prekybininkų turėtų būti reglamentuojami. Jei vyksta akcijos, kad vyktų ne tik perdirbėjų, bet ir prekybininkų sąskaita. Tai nebus įstatymas, bet, nenustatant konkrečių skaičių, vargu ar bus galima pasirašyti tą deklaraciją“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Tačiau prekybininkai nesutinka riboti antkainių ir nuo komentarų susilaikė, o perdirbėjai sako, kad stambiems ūkiams jau dabar moka europinę kainą ir nemato reikalo įsipareigoti konkrečiai.

„Kokia turi būti kaina procentais, kiek pinigų turi būti sumokama, koks antkainis turi būti – visi skaičiai, kurie čia surašomi, prieštarauja Konkurencijos įstatymui ir kitiems teisės aktams“, – tvirtina pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.

Vidutiniškai už kilogramą žaliavinio pieno mokama 19 centų. Dar mažiau, kartais net per pusę, gauna smulkūs karvių laikytojai. Mat brangiai atsieina iš jų surinkti pieną, be to, nemažą dalį kainos paima tarpininkai, pristatantys žaliavą perdirbimo įmonėms. Palyginti mažai už pieną gauna ir kooperatyvai.

„Kaina gali būti nuo 17,5 iki 21,5 cento už kilogramą. Logistikos kaštai dideli. Mes – kooperatyvas, turime iš to išsilaikyti patys ir sumokėti ūkininkams“, – sako asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydėnienė.

Žemdirbiai abejoja, kad memorandumas, jei ir bus pasirašytas, vargu ar padės atsilaikyti prieš prekybos tinklų spaudimą. Tam esą reikalingi įstatymai.

„Sakykime, jei būtų ribojamas prekybos tinklų darbo laikas, galia, tada atsirastų terpė kurtis mažoms parduotuvėlėms, įmonėlėms, kurios galėtų prekiauti ūkininkų pagamintu pienu, mėsa ir kita produkcija. Tai mes matome važinėdami po kitas šalis“, – teigia Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Pasak žemdirbių, tam tikrais įstatymais maisto rinką reguliuoja Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos, Kanados, JAV vyriausybės.