Oficiali statistika
Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė apžvelgia Valstybės duomenų agentūros duomenis. Jie rodo, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) balandį, palyginti su 2025 m. balandžiu, išaugo 8,9 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 1,5 proc., o ne maisto prekėmis prekiaujančių – net 18,8 proc.
„Palyginti su pernai metų balandžiu prekybos apimtis garso ir vaizdo įranga, metalo dirbiniais, dažais ir stiklu, elektriniais buitiniais prietaisais, baldais ir apšvietimo įranga pašoko net 21,1 proc. Prekybos apimtis kompiuterine ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekėmis, laikrodžiais, juvelyriniais dirbiniais didėjo 7,2 proc., farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekėmis – 13 proc.“, – savo komentare oficialiąja statistika dalijasi I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, ketvirtadaliu per metus augo ir mažmeninės prekybos apyvartos nespecializuotose parduotuvėse, o elektroninės prekybos apyvartos – net trečdaliu.
Demonstruoja atsparumą
Besitęsiant Hormuzo sąsiaurio blokadai ir šiam šokui vilnijant per pridėtinės vertės grandines, Lietuvoje jau stebimas sustiprėjęs infliacijos spaudimas vartotojams. Išankstiniais duomenimis, gegužę metinė infliacija jau siekė 5,1 proc.
„Vis dėlto, vidutinis nominalus darbo užmokestis vis dar auga sparčiau nei kainos, todėl bendras vartotojų perkamosios galios lygis nemažėja“, – atkreipia dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
Tikėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai, didesnę pajamų dalį skiriantys maistui, degalams ir energijai, patiria aukštesnę asmeninę infliaciją nei statistinis vidurkis.
„Privačiame sektoriuje algos neatskaičiavus mokesčių per metus padidėjo 8,4 proc., o viešajame sektoriuje – net 11,1 proc. Panašiai nuo metų pradžios buvo padidinta ir minimali mėnesinė alga, – teigia ekonomistė. – Vis dėlto šio infliacijos šoko specifika yra nepalanki tuo, kad sparčiausiai brangsta sunkiai išvengiamos būtinosios prekės ir paslaugos. Todėl tikėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai, didesnę pajamų dalį skiriantys maistui, degalams ir energijai, patiria aukštesnę asmeninę infliaciją nei statistinis vidurkis.“
Elgsena nesikeičia
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad kainų šokas ir išaugęs neapibrėžtumas pastaraisiais mėnesiais prastino vartotojų nuotaikas ir didino jų atsargumą, tačiau namų ūkių vartojimo įpročių pokyčių kol kas nematyti.
„Viena vertus, perkamoji galia išlieka stabili, o infliacija veikia tik labai ribotą skaičių vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kategorijų. Kita vertus, mažmeninės prekybos rezultatuose dominuoja momentinis apsipirkimų antplūdis gyventojams atsiėmus antrosios pakopos lėšas ir tai maskuoja bet kokius galimus vartotojų elgsenos pokyčius. Tiesa, išaugusios degalų kainos smogė automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonėms – jų apyvarta per mėnesį smuktelėjo 4,3 proc., – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Šiemet namų ūkių vartojimas – vienas kertinių ekonomikos augimo ramsčių, teigia ekonomistė: „Dėl dosnaus, socialiai orientuoto biudžeto sparčiai didėja gyventojų pajamos, o vienkartinis antros pensijų pakopos reformos poveikis turėtų ne tik didinti vartojimo indėlį į bendrąjį vidaus produktą (BVP), bet ir padėti amortizuoti infliacijos šoko poveikį namų ūkiams. Kol kas išleista tik mažoji dalis atsiimtų lėšų, tad gyventojai vis dar turi sukaupę finansinių rezervų ir erdvės manevrui.“
Naujausi komentarai