Aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, jog nuo intensyvaus ūkininkavimo pereinama prie gamtos ir miškų apsaugos.

„Parengtas projektas yra istorinis ta prasme, kad nuo intensyvaus ūkininkavimo pereiname prie gamtos apsaugos miškų sektoriuje. Nėra tai daroma ypatingai ambicingai, nes kiekvienas miškų apsaugos pokrypis kainuoja – turime už tai mokėti kompensacijas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė P. Poderskis.

Jo teigimu, nauja tvarka galios ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

„Atskirti jų nematome jokios logikos ir prasmės“, – teigė ministras.

„Didžiausi plynieji kirtimai ketvirtos grupės (ūkiniuose – BNS) miškuose galės būti keturių hektarų, kur dabar galimi aštuoni, antros grupės (rekreaciniuose – BNS) miškuose visiškai plynieji kirtimai draudžiami, jie taip pat uždraudžiami visuose nacionaliniuose parkuose, draustiniuose“, – sakė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

Pasak jo, rekreaciniuose miškuose ketinama uždrausti ne tik plynuosius, bet ir atrankinius kirtimus, išskyrus labai mažų plotų grupinius kirtimus. 

„Plynųjų kirtimų vienareikšmiškai visose (miškų – BNS) grupėse mažėja – arba plotų, arba visišku draudimu“, – pridūrė A. Saladžius.

Anot jo, kompensacijoms privačių miškų savininkams numatyta 50 mln. eurų, jos būtų mokamos 10 metų – iki 2037 metų. Dalis lėšų būtų iš Europos Sąjungos fondų, dalis – iš valstybės biudžeto. 

„Privačių miškų savininkai tam tikrose teritorijose turės didesnius apribojimus savo ūkinei veiklai, pavyzdžiui, kirtimai negalės būti tokie, kokie buvo iki šiol, tai yra plyni. Kitokie kirtimai bus galimi“, – pridūrė P. Poderskis. 

Privačių miškų savininkai tam tikrose teritorijose turės didesnius apribojimus savo ūkinei veiklai, pavyzdžiui, kirtimai negalės būti tokie, kokie buvo iki šiol, tai yra plyni. 

Ministro teigimu, pataisos numato esminius miškų grupių perskirstymus – daugelis miškų draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose bus priskiriami antrai kategorijai, vadinamiesiems rekreaciniams ir aplinkos apsaugos miškams, kur ribojama veikla. Į šią grupę siūloma perkelti priemiesčių miškus ir esančius aplink miestus.  

Iš aplinkosaugininkų – kritika

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė sako, kad pagal naują tvarką apsaugos miškuose nebus daug – miškų, skirtų „neauginti lentoms“, ypač nepadaugės – tik nuo 15 proc. iki 18 proc. 

„Visa kita su menkais apribojimais, pavyzdžiui, jeigu yra kažkoks lizdas, tie gali būti išplyninti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo L. Paškevičiūtė.

„(Sugriežtinimai – BNS) – trupiniai, o atlaisvinimai yra reikšmingi“, – pridūrė ji.

L. Paškevičiūtė piktinosi, kad saugomose ir kultūros paveldui svarbiose teritorijose ketinama leidimus kirtimams išduoti dukart greičiau negu dabar.

„Tai reiškia, kad nebus tinkamos atidos įvertinti visas vertybes“, – kalbėjo ji. 

Asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė pasigedo kur kas griežtesnio plynų kirtimų ribojimo, nes, pasak jos, dabar juos siekiama tik sumažinti nuo 8 iki 4 ha. 

„Saugomose teritorijose net kai kur išliks kaip praktika plyni kirtimai, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose taip pat bus galimi plyni kirtimai. Tik 1,5 ha mažės. Bet ir dabar praktika rodo, kad 75 proc. plynųjų kirtimų ir vyksta tokio dydžio kirtimais“, – aiškino M. Peldavičiūtė. 

„Tai didelių pokyčių miškuose nėra ir saugomos teritorijos vis dar lieka naudojamos ūkiniams tikslams“, – pridūrė ji.

M. Peldavičiūtė BNS nurodė, kad nacionaliniai parkai, kur siūloma visiškai drausti plynuosius kirtimus, sudaro 12 proc. saugomų teritorijų, draustiniai – tik kelis. 

Saugomos teritorijos sudaro 18 proc. Lietuvos ploto, jose auga trečdalis miškų, du trečdaliai jų yra ūkiniai, o daugiausia jų yra Dzūkijos nacionaliniame parke – apie du trečdaliai.

Miškų įstatymas nacionaliniuose parkuose ir dabar draudžia pagrindinius plynus kirtimus. 

Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys įsitikinęs, kad Lietuva eina ne tuo keliu.

Saugomose teritorijose net kai kur išliks kaip praktika plyni kirtimai, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose taip pat bus galimi plyni kirtimai.

„Einame labiau specializuotos miškininkystės keliu – ten, kur saugoma, ten nelendama, o kur kertame, galime viską, ir tai yra nelabai geras kelias, nes (...) nežinome tikslių skaičių, kiek turime saugomų teritorijų, jeigu būtų įtrauktas ir europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas. Tikrai ne 18 proc.“, – svarstė R. Bakys.  

Pasak jo, labiau apsimokėtų plėtoti daugiatikslę miškininkystę, kai daugelis funkcijų derinama tuose pačiuose miškų plotuose. 

Ministerija: labiausiai saugomų miškų nesumažės

Ministerijos teigimu, pataisomis siūloma visose miškų grupėse sudaryti galimybę steigti privačias saugomas vietoves.

„Nacionalinių parkų miškuose ir draustiniuose nebeliktų ketvirtos ūkinių miškų grupės. Priemiesčių miškams būtų nustatomas rekreacinių miškų režimas ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo miestų ribos“, – pranešė ministerija. 

Pasak jos, peržiūrėjus miškų grupes, labiausiai saugomų pirmos grupės miškų plotas išliktų nepakitęs – 27,6 tūkst. ha, antros grupės – padidėtų 125,5 tūkst. ha, o trečios ir ketvirtos grupės miškų, kuriems taikoma mažiausiai apribojimų, plotai sumažėtų atitinkamai 41,6 tūkst. ir 83,9 tūkst. ha.

Pirmos grupės miškuose būtų draudžiami visi kirtimai, išskyrus specialiuosius, antros – visi pagrindiniai miško kirtimai, leidžiant tik nedidelius – iki 0,1 ha grupinius atrankinius ir iki 0,3 ha grupinius atvejinius kirtimus.

Šiuo metu šiuose miškuose draudžiami tik plynieji pagrindiniai kirtimai.

Trečios grupės miškuose būtų ribojami dideli plynieji pagrindiniai kirtimai – leidžiama kirsti tik iki 1,5 ha biržes (šiuo metu leidžiama iki 5 ha).

Iki 4 ha mažinamas ketvirtoje miškų grupėje galimų plynųjų kirtimų plotas (šiuo metu – 8 ha). Be to, nepriklausomai nuo grupės, griežtesni kirtimų apribojimai galiotų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir biosferos rezervatuose.