- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie pusę Baltijos šalių didžiųjų įmonių finansų vadovų Naujuosius metus pasitinka gana optimistiškai – mano, kad šiais metais aplinka verslui ir toliau bus palanki. Tiesa, įmonių veiklos prioritetai trijose šalyse bus skirtingi. Kas penkta Lietuvos didžioji įmonė numato, kad svarbiausias 2019 metų veiklos prioritetas bus investicijos gamybiniams pajėgumams didinti, tiek pat šalies įmonių prioritetą teiks ir plėtrai užsienyje. Latvijos didžiosios įmonės daug dėmesio skirs produktų ir paslaugų naujovėms (22 proc.), Estijos – skaitmeninimui (19 proc.). Tai parodė SEB bankų atlikta didžiųjų Baltijos šalių bendrovių finansų direktorių apklausa.
„Šiuos skirtumus lemia tai, kad Latvijos ir Estijos didžiosios įmonės labiau nei Lietuvos susidūrė su mažėjančiu pelningumu. Tai jos siekia spręsti mažindamos išlaidas, tam pasitelkdamos naujoves, skaitmeninimą, automatizavimą, ar didindamos pelningumą, taip pat kurdamos didesnės vertės produktus ir paslaugas. O Lietuvos didžiosios įmonės, tarp kurių nemažai yra pramonės sektoriaus atstovių, siekia pasinaudoti iki šiol gana smarkiai augusia ekonomika eksporto rinkose ir padidinti vietos gamybos pajėgumus, kad ateityje galėtų parduoti daugiau ir pasiekti didesnę masto ekonomiją“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
Pasak jo, geografinė plėtra Lietuvos įmonėms taip pat išlieka vienu pagrindinių strategijos prioritetų – plėstis užsienyje skatina sėkmingai įsigyjamos naujos įmonės ir didėjantis eksporto mastas, kuris Lietuvoje yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Pastebime, kad 2018 metais išaugo Lietuvos įmonių eksportas į JAV, aktyviau žengiama į Pietryčių Azijos šalis, Kiniją.
Mažinti išlaidas bus aktualu visoms Baltijos šalims
Išaugusios ir tebeaugančios algos vis daugiau Baltijos šalių įmonių verčia susirūpinti pelningumo mažėjimu. Tai patvirtina ir apklausos rezultatai – išlaidų mažinimas buvo trečias dažniausiai Lietuvos įmonių finansų vadovų įvardijamas prioritetas kitiems metams. „Nepaisant to, kad Lietuvoje įmonių pelnas dar vis auga, išlaidų mažinimas dažnai įmonei išlieka labai aktualus. Įmonių išlaidos didėja ne tik dėl augančių atlyginimų, bet ir dėl brangstančių žaliavų. Pavyzdžiui, pastaruosius metus brango degalai, elektra, dujos, bitumas ir kitos žaliavos, svarbios statybos, transporto, gamybos įmonėms“, – sako V. Juzikis. Kitąmet išlaidas planuoja mažinti 16 proc. Latvijos ir 13 proc. Estijos didžiųjų įmonių.
Didėja įmonių dėmesys skaitmeninimui
Nors Lietuvoje skaitmeninimą kaip pagrindinį 2019-ųjų veiklos prioritetą nurodo šiek tiek mažiau įmonių nei kaimyninėse šalyse (Lietuvoje – 15 proc., Latvijoje – 18 proc., Estijoje – 19 proc.), būtent mūsų šalyje kol kas daugiau didžiųjų įmonių skaitmeninius kanalus pasitelkia pardavimams didinti. Apklausa rodo, kad skaitmeninius kanalus tam naudoja beveik pusė (48 proc.) Lietuvos įmonių, daugiau negu trečdalis (39 proc.) Estijos ir kas ketvirta Latvijos įmonė. Tiesa, Estijoje, palyginti su kaimynėmis, yra daugiau įmonių, kurios didesnę dalį savo produkcijos parduoda internetu (10 proc. įmonių). Nors elektroninės prekybos dalis nuo visos apyvartos Baltijos šalyse dar išlieka santykinai menka palyginti su Skandinavijos šalių rinkomis ar, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, įmonių skiriamas dėmesys šiai sričiai tik patvirtina, kad artimiausioje ateityje ir Baltijos šalyse laukiama reikšmingo proveržio. Pažymėtina, kad vos 13 proc. visų apklaustų Baltijos šalių finansų vadovų teigia, kad skaitmeninimas šiuo metu dar nėra svarbus jų veiklos strategijoms.
Tai yra šeštoji SEB banko kasmet atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa. 2018 metų apklausoje dalyvavo 226 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius 12 mėnesių, taip pat atskleidžia svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...