Apklausa: politinė rizika Lietuvoje kelia nerimą užsienio investuotojams

Pasak asociacijos atlikto tyrimo, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,23 balo (iš 2 galimų) ir buvo aukštesnis nei ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, kuomet jis siekė 1,216 balo.

Pasak pranešimo, investuotojai kaip iššūkius nurodo politinę įtampą Seime, verslą reguliuojančių įstatymų trūkumus ir mokesčius darbo jėgai. Taip pat nedelsiant tobulintiną švietimo sistemą. Užsienio kapitalo įmonės svarbiausiais šalies pranašumais tradiciškai laiko puikiai išvystytą telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrą, tačiau pasitikėjimo indekso kilimą jau ne pirmą ketvirtį iš eilės stabdo požiūris į politinę aplinką.

Tyrimo duomenimis, didesnė dalis, 63 proc. investuotojų, politinį stabilumą vertina prastai arba vidutiniškai. Dauguma, 89 proc., respondentų artimiausiu metu nesitiki teigiamų pokyčių šioje srityje, o trečdalis, 32 proc., apklaustųjų mano, kad stabilumo lygis ir toliau mažės.

„Matyti, kad investuotojų optimizmas vėl pamažu kyla. Užsienio kapitalo įmonės reiškia norą toliau kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, daugelis jų planuoja steigti naujų darbo vietų, kelti atlyginimus darbuotojams. Tad siekdama toliau gerinti investicinį klimatą, valstybė dabar turėtų įrodyti esanti atvira dialogui, stabili ir nuspėjama. Deja, to kaip tik labiausiai ir trūksta – diskusijos apie išankstinius rinkimus, prieštaringos įstatymų leidimo iniciatyvos vietoje būtinų reformų, neigiami politikų komentarai verslo atžvilgiu pasauliui siunčia prastą žinią”, – pranešime teigė „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Anot pranešimo, kitos investuotojų lūkesčius neigiamai veikiančios sritys – tai verslo reguliavimas ir įmonėms tenkanti mokesčių bei administracinė našta. 93 proc. apklaustųjų neigiamai arba vidutiniškai vertina verslo reguliavimo efektyvumą Lietuvoje. Ketvirtadalis, 23 proc., respondentų mano, kad dėl administravimo naštos ir sudėtingumo šalies mokesčių sistema nėra efektyvi.

Tyrimo duomenimis, siekdama gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti švietimo sistemai tobulinti. 73 proc. investuotojų įsitikinę, kad jai būtinos reformos, siekiant užtikrinti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų rengimą. Kita svarbi sritis – darbo jėgos apmokestinimas. Daugiau nei du iš trijų respondentų teigia, kad darbuotojams ir darbdaviams tenkantys mokesčiai yra vienas svarbiausių verslo aplinkos iššūkių, ir nuo 2017 metų pabaigos taip manančių padaugėjo 36 procentiniais punktais.

81 proc. investuotojų pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, jeigu mainais būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti finansinė našta. Be to, 69 proc. sutinka, kad papildomoms įplaukoms į biudžetą surinkti galėtų būti svarstomas automobilių mokestis.

Pirmojo 2018 metų ketvirčio tyrimo duomenys atskleidžia, kad vis ryškesnis iššūkis verslui tampa kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) užsienio įmonių planuoja didinti atlyginimus savo darbuotojams. Pusė, 52 proc., investuotojų artimiausią ketvirtį numato priimti naujų darbuotojų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis investuotojų ateinantį ketvirtį tikisi pelno augimo, nors vos 30 proc. respondentų mano didinsiantys investicijas į įmonės technologinį atsinaujinimą.

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Iki šiol palankiausio investuotojų vertinimo sulaukdavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lyderio pozicijas užleido bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.), minėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (73 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos – vieną ryškiausių nuosmukių patyręs Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors' Forum“. Dvyliktasis LIPI tyrimas atliktas 2018 m. sausį. Tyrimo metu apklausta 62 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.