- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.
Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų. Penktadalis apklausos dalyvių teigė, jog jos išaugo iki 20 proc., o 4 proc. – kad brango daugiau kaip 20 proc.
Apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius sako, kad kainų ir išlaidų klausimu vartotojų nuomonė dažnai neatitinka statistikos ir tai nėra vien subjektyvumo klausimas ar išankstinis nusistatymas, kad visos prekių ir paslaugų kainos vien tik auga.
„Neužmirškime, kad nuo 2020 metų pradžios reguliuojama elektros kaina padidėjo apie 15 proc. Didžiausia dalis vartotojų nepajuto palengvėjimo asmeniniuose biudžetuose greičiausiai todėl, kad praėję metai ir COVID-19 pandemija jau antrą kartą gana ilgam laikui nemažą dalį žmonių „uždarė“ namuose. Natūralu, kad apšvietimo, įrenginių veikimo bei įkrovimo išlaidos, taip pat intensyvesnė buitinė veikla dalį išlaidų elektrai perkėlė į asmenines sąskaitas“, – sako H. Gaidamavičius.
„Litgrid“ duomenimis, pernai trečiąjį ketvirtį elektros vartojimo lygis šalyje kito nežymiai, tačiau pasikeitė jo struktūra: pramonėje per metus sumažėjo 6 proc., paslaugų sektoriuje smuktelėjo 1 proc., o gyventojų išaugo 7 proc. Apklausos metu paaiškėjo, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra daugiausiai tarnautojų ir biurų darbuotojų, elektros išlaidų augimą pastebėjo 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose ir rajonų centruose – 20,5 proc., o regionuose – 20 proc. respondentų.
Didžiausią elektros sąskaitų padidėjimą pernai sako pajutusios namų šeimininkės (8 proc.), o tarp priešingą efektą pajutusiųjų daugiausiai ūkininkų. 12,5 proc. pastarųjų laikosi nuomonės, kad pernai jų išlaidos elektrai sumažėjo iki penktadalio.
Apklausos duomenimis, išlaidų elektrai sumažėjimą pernai pajuto tik 7 proc. gyventojų. Iš jų 6 proc. sako, kad išlaidos aptirpo iki 20 proc., 1 proc. tikino, kad sutaupė daugiau kaip 20 proc.
Be to, gana reikšminga dalis vartotojų pripažįsta nežinantys, kaip pasikeitė jų elektros sąskaitos – tokių yra 9 proc.
„Tokie klientai yra tikras galvos skausmas bet kuriam verslui. Vis dėlto, peržvelgus aiškaus atsakymo neturinčių apklausos dalyvių charakteristikas akivaizdu, jog taip teigiantieji patys sąskaitų net neapmoka. Pavyzdžiui, elektros kainų pokyčio negalėjo įvardinti net kas ketvirtas (25 proc.) moksleivis ar studentas, 16 proc. aukščiausių ir vidutinės grandies vadovų“, – sako H. Gaidamavičius.
Pasak įmonės atstovo, suklusti ne tik dėl savo elektros vartojimo įpročių, bet ir dėl elektros sąskaitų ypač turėtų ne tik tie, kurie iki šiol, kaip privalėjo, nepasirinko elektros tiekėjo, bet ir tie buitiniai vartotojai, kurie 2021 metais patenka į antrąjį elektros liberalizavimo etapą ir turės rinktis elektros tiekėją. Iki 2021 metų gruodžio 10 dienos elektros tiekėją turės pasirinkti tie, kurie per metus sunaudoja ne mažiau kaip 1000 kWh, priešingu atveju išlaidos elektrai gali smarkiai išaugti.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko pernai spalio 19–29 dienomis. Joje dalyvavo 1009 suaugę respondentai, kurių amžius – 18–75 metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...