- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis gyventojų mano, kad senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. jų dabartinių pajamų, kad, išėjus į pensiją, nereikėtų stipriai apriboti savo poreikių. Tai atitinka rekomenduojamą pajamų lygį senatvėje, tačiau specialistai įspėja, kad, papildomai nekaupiant, pasiekti tokį pajamų lygį išėjus į pensiją neįmanoma – „Sodros“ mokama senatvės pensija tokių lūkesčių patenkinti negalės.
Naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški.
Penktadalis, arba 21 proc., respondentų apklausos metu sakė, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 proc. dabartinių pajamų. Dažniau tokios senatvės pensijos norėtų žemesnio išsimokslinimo ir rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai, kurių pajamos, tikėtina, yra nedidelės. 23 proc. apklaustųjų sakė, kad pensija turėtų siekti 80-90 proc. turėtų pajamų, o 27 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pensiją turėtų siekti 70-80 proc. turėtų pajamų, kad senatvėje nereiktų iš esmės apriboti savo poreikių.
Tuo tarpu statistikos duomenys atskleidžia, kad senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje buvo 412,9 Eur, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 1058,6 Eur.
„Gaunančiųjų mažas pajamas pensija nuo jų dabartinių pajamų smarkiai nesiskirs, todėl ir nusivilti jiems teks mažiau, tačiau uždirbantieji vidutinį ir didesnį atlyginimą gaus kur kas mažesnę senatvės pensiją, nei tikisi. Jau dabar su skurdo rizika susiduria daugiau nei trečdalis į pensiją išėjusių Lietuvos gyventojų, o po penkiolikos-dvidešimties metų prognozuojama demografinė duobė. Todėl, siekiant oresnės senatvės, būtina kiek įmanoma stengtis patiems ir išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, juo labiau kad tai skatina daryti ir valstybė. Kaupiant per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 300 Eur nuo per metus sumokėtų įmokų“, – komentavo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kiek anksčiau, praėjusių metų rudenį, atliktos apklausos metu 63 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau 36-55 metų respondentai, sakė neturį lūkesčių, kad valstybė bus pajėgi mokėti deramą pensiją. Kai kurie vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei norėtų, nes baiminasi, kad senatvės pensijos pragyventi nepakaks. Tuomet apklausa atskleidė, kad Lietuvoje per dvejus metus pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje – prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet jau 8 proc.
Tyrimo metu apklausti 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2022 m. vasario 17–25 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją jie į Lietuvą nepatenka
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriaus...
-
Lapkritį Vilniaus NT rinkoje pirkėjai įsigijo 189 butus1
2023 metų lapkričio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 189 naujos statybos butus, o jų vertė siekia 32,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 347 eurai. ...
-
Ūkininkai ir ministerijos sutarė, kad žemės įsigijimas turi būti griežtinamas2
Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama. ...
-
Pasirašyta sutartis su EK dėl 1,55 mlrd. eurų RRF paskolų ir 200 mln. eurų dotacijų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo – jis lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje Bri...
-
Šių dienų realybė: turi septyniolika vaikų, bet nė vienam nemoka alimentų7
Lietuviai skuba tuoktis, išsiskirti, bet finansinių pažadų nesilaiko. „Sodra“ skaičiuoja, kad kas mėnesį „Sodros“ išlaikymo išmoką gauna apie 19 tūkst. vaikų, o tėvai jiems yra įsiskolinę net 174 mln. eu...
-
A. Zuokas: Vilniaus valdžia manipuliuoja, iš ginčo su „Veolia“ realiai gaus 16 mln. eurų10
Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. ...
-
Lietuvos bankas: pernai nutraukta daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų2
Bankai ir kiti paskolų davėjai dėl klientų nevykdomų įsipareigojimų pernai nutraukė daugiau nei 9 tūkst. vartojimo paskolų sutarčių – tai sudarė apie 8 proc. naujų sutarčių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Komitetas: privalomo turto vertintojų licencijavimui reikėtų kurti profesinę įstaigą1
Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. ...
-
R. Pocius: elektra nuo sausio brangs ne visiems sutartis keičiantiems vartotojams1
Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybo...
-
Pasibaigusio galiojimo produktais siūloma prekiauti dar 45 dienas13
Pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais siūloma prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas ir tik tada, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė. ...