- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sparčiai daugėja šalies gyventojų, kurie renkasi už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ar per internetinę bankininkystę, palankiau vertina mokėjimus mobiliuoju telefonu, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa apie mokėjimo įpročius.
Respondentai taip pat gerokai dažniau pasirenka alternatyvius mokėjimo paslaugų teikėjus - e. pinigų įstaigas, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, vadinamus fintech įmonėmis.
„Apklausa rodo, kad gyventojai daugiau naudojasi mokėjimo paslaugomis ir teigiamai vertina technologines naujoves, kurios leidžia atsiskaityti patogiau ir paprasčiau. Manome, kad su mobiliųjų momentinių mokėjimų ir kitų finansinių technologijų sprendimų pagalba šios tendencijos toliau stiprės. Gyventojai taip pat labiau domisi paslaugų įvairove, todėl renkasi ne tik tradicinius, bet ir naujus Lietuvos ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip e. pinigų įstaigos“, - pranešime sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Šimkonė.
2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus. Bankų paslaugų naudotojų padaugėjo ketvirtadaliu ir panašiu dydžiu sumažėjo grynaisiais pinigais įmokas priimančių įstaigų klientų.
2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus.
Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikė atsiskaitymams ja (jų 2018 m. buvo 62 proc.), o ne grynaisiais pinigais. Mokėjimo kortelę 2018 m. turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai - nuo 14 iki 49 proc. - augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija, skaičius. Palyginti su 2017 m., daugiau mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigesdavo galimybės jomis atsiskaityti turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, viešajame transporte.
Tarp turinčiųjų sąskaitas Lietuvoje nuo 60 proc. (2017 m.) iki 91 proc. (2018 m.) padaugėjo respondentų, besinaudojančių elektronine bankininkyste. Prisijungimui jie dažniausiai naudodavo kodų kortelę, bet sparčiai daugėjo apklaustųjų, naudojančių tam skirtas mobiliąsias programėles.
Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Toks atsiskaitymo būdas būtų patrauklus 51 proc. visų respondentų (2017 m. - 41 proc.), o galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam gyventojui patraukli 63 proc. (2017 m. - 42 proc.) respondentų. 2018 m., palyginti su 2017 m., beveik dvigubai daugiau sąskaitas turinčių apklaustųjų naudojosi kredito įstaigų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti ir mokėjimams atlikti.
Praėjusiais metais taip pat reikšmingai padaugėjo banke ar kredito unijoje sąskaitą turinčių gyventojų, pasirinkusių mokėjimo paslaugų krepšelius (kai už fiksuotą kainą suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų kiekis arba jis neribojamas). Jais naudojosi du trečdaliai (2017 m. - pusė) atsakiusiųjų. Be to, nuo 40 iki 50 proc. išaugo sąskaitą turinčių respondentų, kuriems mokėjimo paslaugų kainodara visada arba dažniausiai buvo aiški, skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą1
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo9
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas8
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...