- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
28 proc. šiais metais apklaustų šalies įmonių vadovų teigia, jog apskritai nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Pernai taip nusiteikusių buvo 14 proc. Dar 11 proc. šiemet tvirtina, jog sunku pasakyti, ar juos domintų tokia galimybė, kai pernai šis skaičius siekė 29 proc. LVK prezidento Valdo Sutkaus teigimu pakankamai ženklus pokytis atspindi tai, kad verslas reaguoja į aktualijas.
„Antrus metus atliekamos apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai. Į akis krenta tai, kad šiemet padaugėjo tų, kurie teigia, jog nesvarstytų negalią turinčio asmens įdarbinimo. Tokius pokyčius veikiausiai galima sieti su neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojančios įstatyminės bazės trapumu, planuojamais, tačiau itin neapibrėžtais pokyčiais, kurie verslo nemotyvuoja. Panašu, kad tai ir nulėmė dabartines nuotaikas, kurios rodo, jog laisvoje darbo rinkoje neįgalieji vis dar nėra itin laukiami“, – sako V. Sutkus.
Verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai.
Vien kalbant apie judėjimo negalią turinčius žmones, kas antra (55 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė pripažino šiuo metu neturinti jiems pritaikytos infrastruktūros. Apklausa patvirtino ir tai, kad sudėtingiausia įsidarbinti akliesiems ir silpnaregiams (44 proc.), kurtiesiems ir turintiems klausos sutrikimų (50 proc.) taip pat turintiems psichinę negalią bei elgesio sutrikimų (72 proc.).
„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darbo rinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslo nuostatomis, bet ir su faktu, kad šie žmonės gali dirbti pakankamai specifinį darbą, turi daug darbinės veiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui, atostogoms, sveikatos patikrinimams. Taip pat su didesniais sunkumais susiduria tie, kurių darbo vieta reikalauja specifinio pritaikymo – taip yra aklųjų ir silpnaregių bei kurčiųjų darbuotojų atveju. Jei negalią turintieji visgi apsisprendžia integruotis į darbo rinką, dažnu atveju renkasi socialines įmones, kuriose integracija ir adaptacija yra paprastesnė“, – įsitikinęs V. Sutkus.
Kalbant apie pozityvias tendencijas, matyti, kad per metus padaugėjo įmonių, kuriose jau darbuojasi žmonės su negalia.
„Lygindami skaičius su pernai metų duomenimis matome, kad jei pernai neįgaliuosius jau buvo įdarbinę 14 proc. apklausos dalyvių, tai šiemet šis skaičius priartėjo prie 17 proc. Taigi situacija iš lėto, bet keičiasi”, – pabrėžė prezidentas.
Jo teigimu, esminių pokyčių sulauksime tada, kai verslui atsiras daugiau apibrėžtumo ir stabilumo, o į pačią neįgaliųjų įsidarbinimo problemą bus žvelgiama kompleksiškai.
„Girdėjome kalbų apie kvotas, tada girdėjome kalbų apie asmeninius asistentus, motyvavimo priemones verslui. Tačiau realybėje viskas ir liko fragmentiškais pašnekesiais. Todėl iš esmės reikėtų kalbėti ne apie tai, ką verslas privalo padaryti, bet apie tai, kaip sukurti visapusiškai subalansuotą bei konkretiems atvejams pritaikytą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, nes pasiūlymas arba eiti į atvirą darbo rinką, arba įvesti kvotas tikrai nėra subalansuotas“, – sako V. Sutkus. Kompleksinių priemonių taikymas, parama socialinėms įmonėms, didesnis ir tikslinis dėmesys norintiems persikvalifikuoti arba įgyti profesiją neįgaliesiems padėtų pakeisti vyraujančias verslo nuostatas.
Narių apklausa, kurioje dalyvavo vadovaujamas pareigas užimantys įmonių darbuotojai, atlikta 2019 m. gegužės-birželio mėn.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...