Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?

– Kiek lietuvių yra skolingi? Ir kokios tai sumos?

– Sumos pakankamai įvairios, tačiau didžiąją dalį sudaro nedidelės sumos. Įsiskolinusių lietuvių yra daug. Maždaug 220 tūkst. Apie 3,6 mlrd. turim neišieškotų skolų.

– Maža tikimybė, kad dalis tų skolų bus išieškotos. Apie kokius skaičius čia kalbame?

– Apie 65 proc. bylų yra negyvos ir pasmerktos likti neišieškotomis. Skolinimąsi sąlygoja įvairūs dalykai. Iš esmės sąlygoja galimybė skolininkams išvengti išieškojimo, taip pat reglamentavimo galimybės, kai vis galima atidėti, mokėti mažesnėmis dalimis. Asmenys tiesiog atpranta mokėti skolas ir supranta, kad galima gyventi nemokant skolų. 

Mes auginame pavojingą kartą.

– Kokio dydžio skola gali lemti, kad skolininkas praras savo gyvenamą būstą arba bus nusitaikytą išieškojimui į būtent jo gyvenamą būstą?

– Šiuo metu yra padidinta suma – 7 tūkst. eurų. Ir jeigu asmuo turi mažesnę sumą, tai nebus galima nukreipti išieškojimo į jo gyvenamą būstą. Aišku, reikia žiūrėti, kad tai nėra tik Vilnius. Tam tikruose miesteliuose, rajonuose tie 7 tūkst. yra pakankamai didelė suma ir kartais net būsto kaina yra mažesnė nei ši skola.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Už ką žmonės yra skolingi?

– Tai yra administracinės teisės pažeidimai: vairavimo, chuliganizmo, nelegalios prekybos ir panašiai. Taip pat nemažai skolų atsiradę už paslaugų teikimą, tarkime, komunalinės, interneto, telekomunikacijų paslaugos. Taip pat yra paskolų. Skolos gali būti ir alimentai. 

– Kokiais būdais būtų galima efektyvinti skolų išieškojimą?

– Pavyzdžiui, Latvijoje leidžiami išieškojimai iš MMA, ir pakankamai ženklūs, kada yra valstybei skola. Olandijoje leidžiami išskaitymai iš socialinių pašalpų, leidžia išskaityti tam tikrą procentą. Skolininkas neišvengia neišvengiamumo bausmės, jis supranta, kad vis tiek turės tą skolą sumokėti, todėl nebus linkęs daryti naujų skolų. Dabar asmuo žino, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, jam nusirašys skolos, baudos. Ir tada jis nesistengia ne tik nemokėt, jis nesistengia laikytis, pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių, nes, kam jam, jeigu jis žino, kad bauda – tik formalumas. Mes auginame pavojingą kartą.

– Ar šiemet jau gavote prašymų atsidėti skolas?

– Taip, gavome skolų atostogų prašymų. Tai nėra gerai, nes asmeniui atsidėjus skolos mokėjimą – auga palūkanos. Tai reiškia, kad jis turės sumokėti ženkliai didesnę sumą.