- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc.
„Toliau pavyksta auginti turtą antroje pensijų pakopoje. (...) Grąža jau uždirbama ne tik nuo pradžioje investuoto kapitalo, bet ir nuo vėlesniais laikotarpiais uždirbtos grąžos. Kaupimo efektas leidžia sparčiai didinti sukauptą turtą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis.
Per devynis mėnesius didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupės fondai uždirbo 13,7 proc., 1989–1995 metais – 13,4 proc., 1982–1988 metais – 13,5 proc., 1975–1981 metais – 11,1 proc. grąžą.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje siekė 8,5 mlrd. eurų, pranešė asociacija.
Trečiosios pakopos pensijų fondų grąža sausį–rugsėjį siekė 11,9 proc., sukaupto turto vertė – 368 mln. eurų.
Paskutinį ketvirtį kiek didesnę grąžą uždirbo mažesnės rizikos (trečios pakopos – BNS) fondai. Didesnės rizikos fondams grąža buvo šiek tiek mažesnė.
„Paskutinį ketvirtį kiek didesnę grąžą uždirbo mažesnės rizikos (trečios pakopos – BNS) fondai. Didesnės rizikos fondams grąža buvo šiek tiek mažesnė“, – teigė T. Bakutis.
LIPFA teigimu, pensijų fondų grąža kyla atsigaunant pasaulio ekonomikai, aktyvėjant tiek akcijų, tiek obligacijų prekybai.
Pasak T. Bakučio, nuo metų pradžios bendras pasaulio akcijų indeksas, skaičiuojant eurais, pakilo beveik 17 proc.
„Pirmasis metų ketvirtis padėjo tvirtą pagrindą geram šių metų rezultatui pasaulio akcijų rinkose, bendra uždirbta grąža viršijo 10 proc. Kiti ketvirčiai dar šį rezultatą papildė“, – kalbėjo T. Bakutis.
Anot jo, paskutinį metų ketvirtį akcijų rinkų augimą toliau turėtų skatinti centrinių bankų mažinamos bazinės palūkanų normos, stabilus globalios ekonomikos augimas bei tikėtina grąža iš investicijų į dirbtinį intelektą.
Pasak analitiko, akcijų rinka lėtės, jei eskaluojantis kariniams konfliktams brangtų žaliavos, JAV kiltų neramumai po prezidento rinkimų, pasirodytų ženklų, jog pasaulio ekonomika pradeda lėtėti.
Tuo metu „Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sakė, kad nuo metų pradžios gerus rezultatus demonstravo įvairaus pajamingumo obligacijų klasės: obligacijų rinka per devynis mėnesius pakilo nuo beveik 3 proc. iki 7 proc.
Anot analitiko, palūkanų mažinimo politika skatino ne tik akcijų, bet ir obligacijų rinkų augimą.
„Rinkos dalyviai labiau tikėjo, kad pavyks centriniams bankams neaukojant ekonomikos augimo sumažinti palūkanų normas ir suvaldyti infliaciją“, – spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.
Jo teigimu, pensijų fondai aukštesnę grąžą iš obligacijų fiksavo dar prieš palūkanų normų mažinimą, be to, jų pajamingumas turėtų augti ir toliau.
„Ta ateinančių penkerių metų grąža bus aukštesnė ir didesnė kaupiančiųjų naudai, palyginti su penkiais ankstesniais metais būtent dėl to, kad šis pradinis taškas žymi aukštesnį pajamingumą“, – teigė J. Daujotas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Šakalienė: socdemai ieškos ir ras papildomų pinigų gynybai3
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad būsimoji valdžia įsiklausys karinio patarimo ir numatys tokį finansavimą gynybai, dėl kokio bus susitarta Valstybės gynimo taryboje. ...
-
G. Paluckas sako, kad Vyriausybė kitąmet tikriausiai taisys valstybės biudžetą3
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė kitąmet tikriausiai siūlys pataisyti 2025 metų valstybės biudžetą. ...
-
G. Nausėda: norint turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali tekti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas2
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
LEA: antrą mėnesį iš eilės įregistruota per 1000 elektromobilių2
Per šių metų spalį Lietuvoje įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 593 – grynieji elektromobiliai ir 574 – iš išorės įkraunami hibridai. Tai 16,6 proc. daugiau nei šiemet rugsėj...
-
Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?
Nors būsto rinka atsigauna, kainos vis dar siekia aukštumas. Nuosavi namai dažnam jau tampa nepasiekiama svajone. Vystytojai įsitikinę, jog situacija tikrai galėtų būti geresnė, tačiau kainas gerokai išpučia pertekliniai reikalavimai. V...
-
„Litgrid“: nurimus vėjui didmeninė elektros kaina per savaitę augo dukart
Nurimus vėjui ir sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei du kartus iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Audito išvadose – kelių finansavimo kryžkelė
Lietuvos kelių būklei – prastas šešetas. Tokį pažymį rašo Valstybės kontrolė po atlikto audito valstybinės reikšmės kelius valdančioje įmonėje „Via Lietuva“. ...
-
LEA: praėjusią savaitę Lietuvoje pigo degalai, gamtinių dujų kaina beveik nesikeitė
Praėjusią savaitę dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: jos pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina L...
-
Seimo Audito komitetas siūlo tobulinti 2025–2027 metų biudžeto projektą
Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui. ...