\Lietuvos ekonomikos smukimas įgavo pagreitį ir pirmąjį šių metų pusmetį buvo labai gilus, tačiau galima tikėtis, jog dugnas jau gali būti pasiektas, teigia analitikai.

Statistikos departamentas pranešė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo 18,1 proc., o vien tik antrąjį ketvirtį - net 22,4 procento.

„Iš tikrųjų, mes nesitikėjome tokio kritimo. Vadinamasis ekonomistų konsensusas, arba vidurkis, taip pat nesitikėjo", - BNS sakė „Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Pasak jos, „Danske Bank" prognozavo, kad BVP antrąjį ketvirtį sumažės 17,4 proc., šalies bankų ekonomistai tikėjosi 16,7 proc. smukimo.

„Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo pasibaisėtinas, tačiau vargu ar ko nors kito buvo galima tikėtis, subliūškus tiek išorės, tiek vidaus rinkoms", - pranešime spaudai teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

V.Klyvienės teigimu, BVP sumažėjimą labiausiai lėmė vidaus paklausos kritimas.
„Matyt, grynojo eksporto įtaka yra teigiama, bet akivaizdu, kad labai maža. Yra pakankamai daug objektyvių veiksnių, kodėl taip atsitiko, ir iš esmės tai nieko nestebina (BVP smukimas - BNS), išskyrus, aišku tai, kad tas nuosmukis tikrai labai gilus", - sakė V.Klyvienė.

G.Nausėdos teigimu, jei Vyriausybė nebūtų vykdžiusi „iki raudonumo kietos" fiskalinės politikos, pagrįstos mokesčių naštos didinimu ir viešųjų išlaidų ribojimu, pirmąjį šių metų pusmetį ūkio nuosmukis galėjo būti 3-5 procentiniais punktais mažesnis.

„Tiesa, realios alternatyvos vykdyti „laisvą" finansų politiką Lietuva ir neturėjo, kadangi dvigubai ar net trigubai didesnio fiskalinio deficito nebūtų toleravę jokie privatūs kreditoriai, jau nekalbant apie Tarptautinį valiutos fondą", - sakė G.Nausėda.

Makroekonominė šalies „drama", pasak jo, yra ne ribojančioji valdžios finansų politika, o ekonomikos skatinimo politikos nebuvimas.

„Taip, popieriuje tokia egzistuoja, tačiau dėl savo gremėzdiškumo ir neatitikimo verslo interesams nei dabar, nei artimiausiais ketvirčiais ji neturės apčiuopiamos įtakos BVP", - tvirtino G.Nausėda.

Jis prognozavo, kad antrąjį šių metų pusmetį BVP smukimo rodikliai nebebus tokie dideli, tačiau tai lems ne fundamentalios priežastys, o palankesnė antrojo 2008-ųjų pusmečio palyginamoji bazė.

„Fundamentalios priežastys toliau lieka labai nepalankios - smunka beveik visos apdirbamosios pramonės šakos, vis giliau klimpsta į finansinių problemų liūną statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai, smarkiau nei laukta mažėja mažmeninės prekybos apyvarta, žemės ūkyje tvyro tam tikras neapibrėžtumas dėl šių metų derliaus ir žemės ūkio produktų pardavimo rinkų situacijos", - sakė G.Nausėda.

V.Klyvienė tvirtino, kad antrojo šių metų pusmečio ekonomikos perspektyvas šiuo metu labai sunku prognozuoti.

„Mūsų bazinė prognozė buvo, kad BVP šiais metais mažės apie 16,4 proc., bet akivaizdu, kad ją gali tekti koreguoti. Yra didelė tikimybė, kad pesimistiškoji Finansų ministerijos prognozė apie kritimą daugiau nei 18 proc., gali tapti realybe", - tvirtino V.Klyvienė.

Jos manymu, daug kas priklausys nuo Lietuvos pramonės bei mažmeninės prekybos rezultatų.

„Lyg ir buvo stebimi lengvi atsigavimo požymiai, bet akivaizdu, kad jų neužtenka. Gali būti, kad antrasis ketvirtis jau yra vadinamasis dugnas, nors dabar labai sunku pasakyti, kas yra tas dugnas. Aš nesiryžtu sakyti, ar trečiąjį ketvirtį galėsime matyti gerėjimo tendencijas. Galbūt ketvirtąjį ketvirtį", - teigė V.Klyvienė.

G.Nausėda teigė, jog ankstesnės 2009-ųjų Lietuvos BVP smukimo 15,5 proc. prognozės banko analitikai nekeičia - ji „laikytina realia, nors ir gana optimistiška".