Ambasadorius D. Degutis apie Astravo AE: šiose varžybose siekiame pergalės

„Mūsų siekis yra, pirma, parodyti, kad Lietuva labai aiškiai žino, kas vyksta, kalbant apie Astravą, kad buvo padaryti pažeidimai, darbai atliekami ne taip, kaip reikalauja tarptautiniai standartai, ES normos ir taisyklės. Matydami tas manipuliacijas, tuos akivaizdžius pažeidimus, mes ir formuojame savo poziciją“, - interviu BNS sako D.Degutis, naujose pareigose dirbantis nuo sausio pradžios.

Diplomatas pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbu atlikti „namų darbus“ - pasirašyti nacionalinį partijų susitarimą dėl Astravo AE, Seime priimti elektros rinkos apsaugos įstatymą, kuris užkirstų kelią į Lietuvą importuoti baltarusišką ir kitose nesaugiose elektrinėse pagamintą elektrą, taip pat atsijungti nuo BRELL žiedo, kuriuo trys Baltijos šalys sujungtos su Rusija ir Baltarusija, sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

Krepšinio terminologija kalbant, įpusėjome trečiąjį kėlinuką, galbūt ne visuomet rezultatas palankus mūsų naudai.

„Priežasčių nerimui yra, tai sąlygoja ir mūsų veiksmus. Krepšinio terminologija kalbant, įpusėjome trečiąjį kėlinuką, galbūt ne visuomet rezultatas palankus mūsų naudai. Sekmadienį vyko amerikietiško futbolo finalas, žaidė dvi geriausios komandos ir viena jų po trijų kėlinukų pralošinėjo 3:28 ir per vieną kėlinuką išlygino rezultatą 28:28 ir po to laimėjo per pratęsimą. Taip kad žiūrėsim, kaip čia bus“, - kalbėjo sporto terminologiją mėgstantis diplomatas.

- Praėjusi Vyriausybė dėjo pastangų dėl Astravo - ir Aplinkos ministerija daug dirbo, ir Energetikos, ir Užsienio reikalų, energetikos ministras Rokas Masiulis ragino kaimynines šalis boikotuoti elektros iš Astravo AE importą, tačiau jam nepavyko sutelkti kaimyninių šalių, kad jos palaikytų Lietuvą. Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti kitaip, kad tas darbas būtų vainikuotas sėkme?

- Nesakyčiau, kad buvo visai nesėkmingos tos pastangos. Problema pakankamai gerai žinoma tarp mūsų partnerių. Manau, labai svarbu tai, kad Vyriausybė patvirtino įstatymą, tikiuosi, kad ir Seime viskas bus gerai, - įstatymas tampa iš esmės esminiu mandatu Lietuvai labai aiškiai pasakyti, kad mes ribosime nesaugios, mums nepriimtinos elektros patekimą į rinką, taikysime prekybos apribojimus ir eventualiai kursime nepriklausomą savo energetikos sistemą kartu su latviais ir estais, kad ji būtų paruošta sinchronizavimui su Europos kontinentiniais tinklais.

Ta žinia nebuvo į vieną vietą sudėta. Naujos Vyriausybės veiksmai parodė, kad tai yra dalykas, dėl kurio sutaria visos pagrindinės Lietuvos politinės partijos - pozicija ir opozicija. Ir Seimas ketina patvirtinti tą partijų susitarimą - tai dar sustiprins žinią, kad Lietuva yra galutinai apsisprendusi ir žino, ko nori. Man regis, tai yra pats svarbiausias dalykas.

Siūlyčiau dabar negalvoti, ar tą pirmą kėlinuką mes tiek taškų pralaimėjome, ar antrą kėlinuką lygiom sužaidėme. Kaip ir gerame restorane - mūsų meniu yra trumpas, jame neturi būti 150 patiekalų, turi būti 4-6 geri patiekalai, ir mes tą meniu sau esame labai aiškiai apsibrėžę ir žinome, ko mes norime.

- Bet kai kurie energetikai sako - mes apribosime, neįsileisime baltarusiškos elektros, bet ji atkeliaus per Latviją, ji nebebus identifikuojama kaip Astravo AE elektra, tai neužkerta kelio jai ateiti per aplinkui. Kas tada?

- Visų pirma Latvija neturi tiesioginių jungčių su Baltarusija, bet aišku, jūs teisi, kadangi mes priklausome BRELL žiedui, todėl įstatyme ir atskirta - pirma taikyti apribojimus prekybai ir tada ruoštis techniniam apribojimui - patekimui. Bet tai nereiškia, kad nukerpam laidus ir elektra niekada neatitekės. Sistemos operatorius „Litgrid“ kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje - jie turi tam pasiruošti, ir apie tai kalba politikai, premjerai. Čia yra techniniai klausimai - kaip, kada ir kokiomis priemonėmis pradėti atsijungimą ir sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais.

Yra puikus Švedijos pavyzdys, kur veikia įstatymai, neleidžiantys prekiauti nešvaria, nesaugia elektra, pagaminta paprastai rytinėse atominėse elektrinėse, kadangi tose elektrinėse buvo pažeidimų, nesilaikoma tam tikrų standartų, ir kadangi nepakankamai investuojama į saugą, tai reiškia, tu gali sutaupyti ir gaminti pigesnę elektrą, tai kur tas lygiateisiškumas prekyboje - kodėl kažkas gali dempinguoti kainą. Ar mes toleruotume automobilį be saugos diržų, be saugos pagalvių, kitų saugos priemonių? Ir čia tas pats yra.

- Kiek, Jūsų manymu, būtų stiprus argumentas Baltarusijai ar „Rosatomui“ - tęsti statybą, stabdyti ją, - jeigu jie žinotų, kad Lietuva neimportuos elektros. Juk vienas Astravo AE reaktorius numatytas būtent eksportui.

- Man sunku atsakyti už „Rosatomą“ ar Baltarusijos pusę, bet, be jokių abejonių, mano nuomone, tai būtų labai svarus argumentas. Jeigu jūs įsigijote sklypą dviem namams ir atvedėte komunikacijas, investavote ir vieną namą numatėte pardavimui, kitą - sau, ir staiga jūs to antro namo nebeparduodate, tai jūsų kaštai to vieno namo atžvilgiu išauga 50-60 proc., tai natūralu, kad normaliai mąstantis verslininkas tai įvertintų, ir jeigu jis būtų žinojęs prieš statant namą, kad pirkėjų nėra ir nebus, tikriausiai viską būtų kitaip daręs. Man sunku atsakyti, ar Baltarusijoje ir Rusijoje ta logika priimtina, ar ne.